Į daugelį šiuo metu Lietuvoje besirutuliojančių vyksmų, taip pat ir į svarbius politinius sprendimus derėtų žvelgti esminiu – lietuvybės ir valstybingumo stiprinimo – požiūriu. Stiprins ar silpnins mus kaip naciją ir valstybę tas ar kitas sprendimas, stiprins ar silpnins valstybingumo, savos žemės, gimtinės pajautą?

Toks „metodas“ padeda ir svarstant Lietuvos lenkų pavardžių rašymo klausimą, pastaruoju metu tapusį net tam tikru „geopolitiniu“ veiksniu, lemiančiu Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą. Juk matome, kaip aktyviai Lenkijos valstybė verčia mus kuo greičiau įteisinti lenkiškąją rašybą.

Ryškėja keli akivaizdūs dalykai. Tačiau žinome, kad akivaizdūs dalykai ne taip jau retai labiausiai ir nepastebimi.

Kaip ir akivaizdi tiesa. Nėra jokių savaime lietuviškų nei lenkiškų, nei jokios kitos tautos rašmenų.

Visi jie kurti tam tikru pagrindu ir pritaikyti savo reikmėms. Savo valstybingumą puoselėjančios tautos, kitaip tariant, nacijos, įtvirtina tuos rašmenis kaip esminį valstybingumo atributą.

Abėcėlė yra ne koks nereikšmingas sutartinis, galimas kaityti dalykas, o svarbus valstybingumo atributas, kartu su kultūrine kūryba ir švietimu įsismelkiantis į nacionalinį tapatumą ir individo dvasią. Todėl pavardžių rašyba tokia svarbi.

Lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimas yra Lenkijos valstybinių rašmenų įteisinimas su visomis iš tokio žingsnio išplaukiančiomis pasekmėmis.

Įteisinę pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis, netruksime sutikti ir su kitakalbiais geografiniais užrašais. Tad akivaizdžiai stiprinsime lenkų kultūrinės bendruomenės išsiskyrimą ir atsiskyrimą nuo lietuviškai kalbančios dalies.

Duosime galingą priemonę toms vietinėms ir užsienio politinėms jėgoms, kurios siekia pirmiausia „išjungti“ Vilniaus kraštą ir Vilnių iš Lietuvos valstybės. Tada šitai jau nebus sunku padaryti – kraštas ims tarsi savaime atsiskirti.

Bus aiškios kalbinės, etnokultūrinės ir geografinės ribos. Juk jau šiuo metu vyksmai ta linkme grėsmingai pažengę.

O kas vyks įteisinus geografinę dvikalbystę? Lenkijoje leidžiamuose žemėlapiuose bus tik lenkiški pavadinimai.

Tokie pat pavadinimai ims puikuotis ir užsienio šalių žemėlapiuose, nes Lenkijos politinė ir kultūrinė galia yra nepalyginti didesnė nei Lietuvos.

Pabandykime įsivaizduoti, kaip vyks pavardžių perrašymas. Bus žmonių, kurie tai darys savo noru, nes mano, kad taip patvirtins savo lenkybę.

Bus ir verčiamų šitai daryti. Juk pavardžių ir geografinių pavadinimų keitimas yra pagrindinis tą kraštą valdančios Lenkų rinkimų akcijos tikslas.

Gyvenimo sąlygos klostysis taip, kad vietiniai netrukus „susipras“ keisti pavardžių rašybą. Juos vers darbo ir karjeros galimybės, kaimyniniai santykiai.

Nesusipratusieji patirs daug buitinių ir kitokių nemalonumų. Juk visa valdžia – Akcininkų rankose.

Jau dabar visos pareigybės atitenka tik pasižymėjusiems lojaliesiems. Lietuvos valstybė to perrašinėjimo niekaip negalės prižiūrėti.

Ir ne tik Vilniaus krašte, bet ir visoje Lietuvoje.

Galima nujausti, kad pavardžių persirašymo vajus gali įsibėgėti ir kitose apylinkėse, pavyzdžiui, Dzūkijoje. Juk nežinome, kokios istorinės ir ekonominės aplinkybės klostysis paribiuose.

Gali nutikti, kad turėdami lenkiškas pavardes daug lengviau susirasime darbo Lenkijoje. Tačiau ir gudai gali susimanyti Baltarusijos valstybės rašmenų.

Ir pavardžių, ir geografinių pavadinimų. Šitaip jie galėtų atsiskirti ne tik nuo lietuvių, bet ir nuo lenkų.

Kaip galėtume jiems tokius drausti? Juk esame demokratiška šalis.

Pavardėms perrašyti reikės tam tikro dokumentinio pagrindo. Kokiais dokumentais bus remiamasi.

Akivaizdu, kad bus pasitelkti Vilniaus lenkiškosios okupacijos metų archyvai ir jame nugulę to krašto lenkinimo politikos „vaisiai“. Turėsime džiūgauti, kad jie sulaukė šviesios dienos.

Įteisindama Lenkijos rašmenis, Lietuva pripažins ir anos okupacinės valdžios dokumentus, taip pat ir vykdytą politiką. Viskas vienu kartu.

Su visomis pretenzijomis į Vilniaus kraštą. Sunkoka čia įžvelgti valstybingumo ir lietuvybės stiprinimo apraiškas.

Tačiau nebus ko kaltinti – viskas daroma lietuvių politinio nomenklatūrinio elito rankomis.

Šiuo atžvilgiu nereikėtų aiškintis ar teisintis, esą vienose ar kitose šalyse tokia dvirašmenystė ar daugiarašmenystė įteisinta. Dera žvelgti iš savos varpinės, atsižvelgiant į istorinę patirtį ir istorines kultūrines aplinkybes.

Lenkija – didžioji Europos valstybė, o Lietuva – mažytė. Lenkijai tokie įstatymai niekuo negresia, nes pats gyvenimas vyksta taip, kad niekaip neatsiras daug žmonių, norinčių tokiomis galimybėmis pasinaudoti.

Egzistuoja prašalaičiui nematomi, bet vietiniams kuo puikiausiai žinomi „suvaržymai“ ir nujaučiamos tokių žingsnių pasekmės. Kaip ir kitose šalyse.

Esama tik vieno dalyko, kurio nereikėtų sieti su lenkų pavardžių rašymu. Tai mūsų raidyno praplėtimas lotyniškaisiais w ir x . Tačiau tam nebūtina nei skuba, nei trumpalaikės politinės konjunktūros diktuojami sprendimai.

Naujausi

Kijeve auga pyktis dėl slėptuvių: Lietuvoje dauguma jų – tik priedangosPasaulis · 2026-07-30Tūkstančiai migrantų prasiveržė į Ispanijos SeutąPasaulis · 2026-07-30Ar Rusija ruošiasi puolimui prieš Odesą po uostų blokados?Pasaulis · 2026-07-30JAV politologo John Mearsheimer naujo asmeninio „YouTube“ kanalo pristatymasPasaulis · 2026-07-30

Komentarai (22)

Rikiuoti
hmmmm2013-09-25 10:11

jaučiu, kad paskutinį sakinį prikabino ne autorius, taip sakant- viską suši...

runkelys2013-09-24 14:06

Nepamirskime, kad lietuviskai kalbanti lietuviu tauta susikure, kaip to meto jungtines tautos nurode, Vakaru Lietuvoje sus sostine Kaune. Vidurio Lietuva su sostine Vilniuje buvo traktuojam kaip lenkiskai kalbanti, o Rytu Lietuva sus sostine Minske - gudiskai kalbanti.

privalom gint valstybę2013-09-21 23:34

pritariu "pikčiurnai". Nors savo valstybės likučius privalome gelbėt,nors tai ,kas liko iš Lietuvėlės po priesaikos laužytojų siautėjimo.Buvusio ir ,deja, besitęsiančio.

Nėra, Rubavičiau, lotynų kalboje tos W!2013-09-21 21:30

Tai rašo, rašo žmogus lyg ir protingai, o priešpaskutiniu sakiniu viską pasigadina. Ir klausyk paskiau tokių "autoritetų"!

Rimantas2013-09-21 17:27

Su Lenkija ir lenkais kalbamu reikalu jau nebereikia jokių diskusijų - jų reikalavimai neteisingi, neteisėti ir taškas.

Nugrybavo paskutiniu sakiniu...:)2013-09-21 16:33

Geras tekstas, tik pabaigtas keistai.Pats save gerb. Rubavičius pergudravo...:) Ragino negriauti kalbos lenkų naudai, o paskui pakvietė išardyti abėcėlę ...savanoriškai....

Zerbinas2013-09-21 10:16

Kai yra problemų didesnių, šitų eskalavimas yra nenaudėliškas . Rubavičių pamenu, kaip tarybinį lietuvių rašytoją. Tai tipo išsitraukėt,"ekspertai"? Lenkija, kaip didelė NATO šalis yra rakštis subinėj rusam. Tai dirbam ekspertinės riebiatos?

Jokių2013-09-21 01:21

Čia lenkiškų kliedesių. Čia Lietuva. Ir taškas. Visa kita užkariavimas

kiek2013-09-21 00:46

dar tryps LIETUVA koloborantai ir kurs svetima valstybe valstybėje.Nepatinka laikytis LIETUVOS įtatymu važiuok kur akys mato ir rašyk savo raides ant smėlio.

Kritikas Pikčiurna2013-09-21 00:01

Pritardamas Vytauto Rubavičiaus išsakytiems argumentams, pabrėžčiau esminį klausimą - tapatybės klausimą. Susiduriame ne su rašto ir jo reglamentavimo, bet su tapatybės ir suvereniteto problema. Yra dvi tapatybės pusės - asmens, kaip individo bei jo istorinė ir geneologinė tapatybė ir valstybės, kaip tautos, bendruomenės ir tarptautinės erdvės subjekto tapatybė, kurią apibrėžia Konstitucija, įvardindama politinę sąrangą, valstybinę kalbą, teritorijos vientisumą bei istorinį tęstinumą. Tik suverenioje, nepriklausomoje demokratinėje valstybėje pilietybė vienareikšmiai susieja tas dvi tapatybes per pilietybę. Pilietybė įgyjama arba gimstant arba ją įgyjant laisvo apsisprendimo būdu, prisiimant įsipareigojimus valstybei. Kas suteikia teisę asmeniui diktuoti ar primesti savo sąlygas tautai, bendruomenei ar valstybei, tuo labiau vienai valstybei diktuoti tokias sąlygas kitai valstybei? Civilizuoti tarpvalstybiniai santykiai remiasi šių subjektų lygiateisiškumu ir galimi tik pariteto pagrindais. Visi kiti būdai yra agresija ir nėra priimtini. Demokratinė valstybėje asmuo turi teisę rinktis pilietybę, bet ją pasirinkdamas prisiima teisinius įsipareigojimus tai valstybei ir jos tapatybės tęstinumui. Atmesdamas tokius įsipareigojimus pilietis sulaužo piliečio priesaiką, todėl jis turi atsakyti prieš įstatymus, kaip veikiantis prieš savo valstybę ir/arba netekti pilietybės. Valstybinė kalba, jos sistema ir raštas bei jų viešo vartojimo taisyklės turi užtikrinti valstybės, kaip subjekto tapatybės tęstinumą, todėl asmeniniai ar grupiniai reikalavimai keisti tą tapatybę yra pasikėsinimas į valstybės suverenitetą bei jos istorinį tęstinumą ir yra traktuotini, kaip priešvalstybinė veika. Atkurta Lietuvos valstybė suteikė teisę kitų tautybių gyventojams laisvai apsispręsti dėl pilietybės ir taip priimant priesaiką įsipareigoti mūsų valstybei. Priesaikos sulaužymas yra vienas sunkiausių nusikaltimų - valstybės išdavystė, neretai atnešanti žmonių bei visos valstybės žūti, tačiau mūsų įstatymai prastai reglamentuoja tokį nusikaltimą. Seimo nariai ir net Prezidentai dažnai laužo priesaiką ir net nesulaukia teisinio įvertinimo, nes numatyta iš esmės tik vienintelė procedūra - apkalta Seime. Tik 141 asmuo sprendžia gyvybiškai svarbius priesaikos sulaužymo ir valstybės išdavystės klausimus. Ši spraga įgalino Seime susidaryti nusikalstamai daugumai, vienašališkai diktuojančiai savo nuostatas visai valstybei bei tautai, t. y. susiformavo penktoji kolonai. Tačiau Konstitucija įsakmiai reikalauja svarbiausius bei gyvybinius klausimus spręsti referendumu. Todėl būtina sukurti Pilietybės ir Priesaikos kodeksą vienareikšmiai reglamentuojantį minėtus klausimus, bei bausmes už tokius valstybinės reikšmės nusikaltimus ir įkurti nepriklausomą instituciją, nuolat kontroliuojančią piliečių bei pareigūnų ištikimybę Priesaikai. Nei VSD nei Prokuratūra (kol kas ta vieta "pro kur eina oras") šios funkcijų neatlieka. Todėl ir vyksta šliaužiantis valstybės užvaldymas tiek iš kaimyninių valstybių tiek iš ES biurokratų pusės ir jau pereinantis į atskirų institucijų lygmenį. (Nusikalstamos grupuotės VSD, Prokuratūroje, policijoje, teismuose bei šešėliniai susivienijimai versle). Jei dar ne per vėlu, būtina nedelsiant įgyvendinti tokią Konstitucinę reformą.

StasysG2013-09-20 21:29

Norėjau autoriui Rubavičiui paploti, bet dėl x ir w įvedimo susilaikau. Nes abejoju, ar Lenkijai to užteks?

Taškelis2013-09-20 20:16

Dabar lietuviai visiems nori įtikti,visiems pataikauja nuolaidžiauja, visus bijo užrūstinti, todėl atsisakys visko,kas susiję su lietuviškumu,o galiausiai ir pačios Lietuvos. Argi ne todėl iš didžiulės valstybės ji tapo vos įžiūrimu taškeliu Europos žemėlapyje? Argi ne todėl Lietuvos laikurios kaimynės išpampo kaip erkės?

asa2013-09-20 20:14

Kad gerbtume save ir savo kalbą bei raštą, kalbos komisija senai būtų pasakiusi ir pareikalavusi, kad ,,maksima" būtų rašoma lietuviškai. Reikalaujantys visokių niekų lenkai ir yra maksimos lygio, o mes diskutuojame, nors jokios diskusijos neturi būti. Čia Lietuva su savo kalba ir raidynu.

tiek2013-09-20 19:44

o prie ko čia lygini maxima su lenkais? Ką matai bendro? Štai kad lietuviškai kalbai nejauti jokios simpatijos ,nematai,kad vilkas nepatenkintas žemiau geriančiu ėriuku - faktas kaip blynas.Todėl tokį "aklą" drąsiai siunčiu ant "trijų"....

Macijati2013-09-20 19:29

Paaiškinkite, gerbiamieji, kodėl niekas neprotestuojate dėl Maximos pavadinimo? Kuo lenkai blogesni už Maiksimos savininkus? Jei Lietuvoje neveikia Lietuvių kalbos įstatymas, tai neveikia. "Prie ko" čia lenkai.

tak panove2013-09-20 19:21

na, jei lietuvaiciu liks tik mln. ar maziau, kas labai realu, teks pereiti. Rasmenys bus tik viso ko rezultatas, pasekme...

asa2013-09-20 18:15

Gyvename Lietuvoje, turime savo raidyną ir taškas. Taip buvo daug metų ir taip turi likti. Jeigu leidžiame lenkams, tai turime leisti visiems. Mano teta JAV turi vyriškos giminės pavardę, nes amerikiečiai -ienės neištaria, todėl pakeitė ir nekelia jokių problemų. Lenkai negali nurimti todėl, kad mes esame vėjo papučiami, o jeigu jie žinotų, kad mes gerbiame save, savo kalbą, savo raidyną ir kad mums tai šventa, nebūtų kilusi net mintis iš mūsų ko nors reikalauti. Juokinga, kad čia gimę, augę nesugeba lietuviškai perskaityti vietovardžių. Aš anglų kalbos nemoku, bet perskaitau mietų vardus, autorių pavardes, nors ištariu blogai, o Šekspyro pavardę vos vos suprantu, bet suprantu. Supras ir jie į kokį miestelį atvažiavo, o jeigu ne, tai gyvendami Lietuvoje, tegu mokosi kalbos, nes gimė ir auga Lietuvoje. Jeigu nenori, tai Lenkija nėra toli. Gal jau atėjo laikas jiems pasakyti - čia yra Lietuva, čia viskas lietuviška, kaip Lenkijoje viskas lenkiška ir mes tai gerbiame, o jūs gerbkite tai, kas yra pas mus.

Robertas2013-09-20 18:10

Taip, paskutinė frazė paneigia visą straipsnį. Papildomų raidžių w,x įvedimas būtų lietuvių kalbos tradicijų griovimas jau vien todėl, kad lietuvių kalbos rašyba yra griežtai garsinė (t.y. vietoje x rašome ks, vietoje q rašome kū, o garsą w rašome raide v).

Nu jo2013-09-20 16:51

PRitariu ankstesniems komentarams. Paskutiniu sakiniu nubraukta viskas, kas išdėstyta aukščiau.

UK2013-09-20 16:49

WILNO NICHRIENA NE VASZE, PERDOLIA VSE V POLSKU!!!

tauta2013-09-20 15:25

"Esama tik vieno dalyko, kurio nereikėtų sieti su lenkų pavardžių rašymu. Tai mūsų raidyno praplėtimas lotyniškaisiais w ir x" - o kur argumentai ,tokiam akivaizdžiai neteisingam ,tendencingam teiginiui. Gal ir visa ta aukščiau išdėstyta ir nieko nekeičianti gražbylystė teskirta tam ,kad kažkaip įsūdžius tas paskutines eilutes. Kurių autoriui tiesiog nepavyko priderint prie aukščiau minėto ir gana logiško teksto. Deja,logika netikėtai baigėsi tokiu durnu akibrokštu:)

scorpio2013-09-20 15:19

Paskutinis sakinys griauna visą straipsnio logiką: "Esama tik vieno dalyko, kurio nereikėtų sieti su lenkų pavardžių rašymu. Tai mūsų raidyno praplėtimas lotyniškaisiais w ir x." Taigi, taigi. O kam? Kiek p.Rubavičius sukaičiuotų LIETUVIŠKŲ žodžių su raide W?

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi