Visuomet nereikia taškyti valstybės lėšų, tuo labiau dabar, artėjant krizei, reikia vertybes labai racionaliai naudoti.
XVIII-XX a. mokslai vystėsi pagal diferencijavimo principus, o XX a. pabaigoje suintensyvėjo vystymasis pagal integravimo principus tarp atskirų mokslo šakų. Dėl didžiulių fundamentinių ir taikomųjų mokslų laimėjimų sukurti nauji ir išplėtoti žinomi metodai bei priemonės tapo artimi daugeliui mokslo sričių ir tuo priverčia skirtingas mokslo sritis suartėti, integruotis.
Vis spartėjanti mokslo plėtra ir kuriamos inovacijos paskatina žmones kurti. Kartais, neturėdami mokslinės kvalifikacijos, bet valdydami valstybines lėšas arba turėdami savų, žmonės ima simuliuoti mokslą arba inovacijų plėtrą.
Čia pasaulyje yra daug pavyzdžių. Ne išimtis ir pas mus: vieni norėjo Lietuvoje steigti Rusijos automobilių gamyklos ZIL filialą, kiti – Lietuvoje kurti ir gaminti traktorius.
Atsirado mėgėjų plėsti kosmonautiką – iš pradžių kurti mažus palydovus. Užsienio kosmonautikos specialistai pasakė, kad reikia rimtų darbų, o kosmoso teršti nedera.
Dabar Žemės orbitoje, be natūralių, skrieja daug dirbtinų objektų, jų likučiai yra šiukšlės, ir dedamos pastangos joms pašalinti. Kosmosui Žemės orbitoje valyti rimtai ruošiasi JAV, Rusija.
Lietuva – per maža valstybė, kad pagal savo mastelį imtųsi gigantiškų darbų moksle ir gamybos srityje.
Talentingi mokslininkai visada sugebės rasti savo veikloje naudingų darbų Lietuvai. Tobulėjant gamybos priemonėms, vis daugiau žmonių atlaisvinama nuo fizinių darbų. Atsiranda būtinybė intensyvinti žmonių užimtumą intelektualiniu, taip pat ir moksliniu, darbu.
Lietuvos globalūs mokslai
Globalinio tipo mokslai Lietuvos sąlygomis yra tie, kurie apima beveik visą valstybės veiklą ir piliečių interesus. Prie tokių mokslo sričių tiktų priskirti lituanistiką, žmonių sveikatingumą, informacines technologijas ir dinamines sistemas, mokslo žvaigždžių ugdymą.
Talentingi ir žymūs mokslininkai sukuria mokslo kryptis. Tas kryptis galima išplėsti remiantis valstybinėmis instancijomis, palaikant ekspertams.
1. Lituanistikos mokslai plačiąja prasme . Tai piliečių, lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės pagrindas. Plačiąja prasme lituanistikos mokslas apima lietuvių kalbą, istoriją, archeologiją, kultūros paveldą, valstybės vietos nustatymą besivystančiame globalizacijos pasaulyje.
ES yra daugybė prieštaravimų moralės, tautų maišymosi, žalingų įpročių ir kitokių požiūrių klausimais.
Pavyzdžiui, vienas Lietuvos pilietis norėjo vesti svetimtautę. Kad tai būtų galima įgyvendinti, sprendė net tos valstybės parlamentas – ar galima leisti tekėti jų pilietei merginai už lietuvio. Tai pavyzdys, kaip valstybė siekia išsaugoti savo tautą nuo susinaikinimo.
ES nėra bendros nuostatos vadinamųjų tautinių mažumų atžvilgiu. Pagal savo kilmę tautinės mažumos atsiranda pagal kolonijines arba ekonomines, arba politines sąlygas. Be to, daugelyje valstybių tautinių mažumų klausimai, nepaisant jų kilmės, yra jų pačių reikalas. Tikros tautinės mažumos yra tos, kurios neturi bazinės valstybės, – tai romai (čigonai), karaimai Lietuvoje. Tikras tautines mažumas valstybė privalo remti.
ES kelios didžiosios valstybės, neatsiklausdamos mažųjų, sprendžia daugelį svarbių klausimų. Todėl mažoms ES valstybėms yra tikslinga burtis į grupuotes ar asociacijas, kad taip jų atstovai dalyvautų kartu su didžiosiomis valstybėmis priimant sprendimus. Čia tiktų ir Europos šiaurės šalių nedidelių valstybių asociacija.
Jei maža valstybė asocijuosis su didele, tai mažoji valstybė ir jos tauta greitai ištirps. Mažos valstybės turi palaikyti gerus santykius su didelėmis, ypač kaimynėmis, tačiau turi būti remiamasi lygybės principu, o ne žaidžiama į vienus vartus.
Šiuo metu ES išpūsta gėjų, homoseksualistų, remiamų iš užsienio, „laisvė“, vystymas, reklama. Žmonėms kyla aibė klausimų, pavyzdžiui, kodėl nekeliamas kitų mažumų, tokių kaip narkomanai ar kitokių nukrypimų žmonės, laisvių klausimas.
Didelės valstybės analogiškoms tematikoms tirti skiria didžiules pastangas, pastarosios viršija mažos valstybės lėšas dešimtimis ar net šimtais kartų. Kai kurios didelės valstybės stengiasi agresyviai plėstis horizontaliai, o mažos – vertikaliai. Todėl agresyvesnių valstybių spaudimus mažoms valstybėms atlaikyti sunku.
Tampa būtina iš esmės stiprinti tyrimus lituanistikos plačiąja prasme srityje, skirti nepalyginti daugiau lėšų ir plačiau pritraukti globalius tyrimų metodus, informacines technologijas ir technines priemones.
Be abejo, reikia skirti valstybės ir jos piliečių patriotų juodintojus nuo sveikos ir teisingos kritikos.
2. Žmonių sveikatingumo mokslas .
Tai žmonių fizinės, intelektualinės ir dvasinės sveikatos ugdymas. Reikia dėti pastangas tobulinant žmonių gyvenimą, užtikrinant sveiką gyvenseną, gerą psichologiją, įvairiapusiškai atskleidžiant talentus, apsaugant žmones nuo žalingų įpročių (moralinių iškrypėlių, narkotikų, alkoholio, nikotino) ir žalingų gydytojų apsišaukėlių, šamanų.
Aišku, kad žmonija turi ir turės aibes nepaaiškinamų fizinių faktų bei reiškinių ir objektų.
Fizinėmis, psichologinėmis ir dvasinio puoselėjimo priemonėmis reikia tobulinti valstybės gyventojų sveikatingumą. Pavyzdžiui, virpesių ir bangų (nuo delta , teta , alfa , beta iki kilo- ... piko- hercų ir didesnių dažnių) panaudojimas žmogui turi teigiamą arba neigiamą įtaką. Ši sritis labai perspektyvi gerinant žmonių sveikatą ir skatinant ilgaamžiškumą.
3. Informacinių technologijų ir dinaminių sistemų mokslai.
Jie remiasi fundamentinių mokslų ir skaičiavimo technikos laimėjimais, žaibiškai plinta visur ir tampa galingu pagalbininku visose žmogaus veiklos srityse: nuo tiksliųjų ir technikos mokslų iki humanitarinių, socialinių, menų mokslų. Taip mokslai po dviejų ar keturių dešimtmečių pasieks singuliarinį tašką.
Žmonija vis plečia savo veiklą į visas puses erdvėje, matavimuose, techninių biologinių sistemų ir kitose sąveikos srityse.
Minėti bendro pobūdžio tyrimų rezultatai turi padėti intensyviai plėtotis globaliems Lietuvos mokslams ir formuotis kitoms mokslo kryptims.
4. Žvaigždžių ugdymas.
Labai svarbią reikšmę dabartinėje visuomenėje turi talentingi mokytojai altruistai, kurie sugeba atrasti talentus ir sudaryti tinkamas galimybes jiems atsiskleisti. Iš daugybės mokytojų, kaip ir visur gyvenime, taip pat ir tarp mokinių, tik keletas procentų yra ypač talentingų.
Be abejo, tam turi pagelbėti ir aplinka. Pavyzdžiui, Lietuvoje, gerėjant švietimui ir pragyvenimo sąlygoms, vis daugiau atsiranda galimybių atsiskleisti talentams ir iš jų kai kuriems išaugti pasaulinio lygio žvaigždėmis.
Čia pirmiausia tenka paminėti sporto, meno, muzikos, kai kuriuos verslo atstovus. Čia gelbsti ir tai, kad, pavyzdžiui, sporto žvaigždės ir jų ugdytojai treneriai skatinami premijomis.
Kol kas daugybė talentų lieka neatskleistų, bet visuotinis pakilimas šį trūkumą po truputį likviduoja.
Žvaigždžių reikšmė yra labai svarbi: pakelia valstybės žmonių nuotaiką, didina aktyvumą, ugdo patriotizmą; sukuria galimybes intensyviau atsiskleisti naujiems talentams ir atsirasti žvaigždėms; kelia valstybės reikšmę, autoritetą. Viena žvaigždė yra vertingesnė už šimtus vidutinybių.
Didžiulių rezervų talentams suklestėti yra mokslo srityje.
Lietuvoje reikia imtis ryžtingų priemonių ugdant mokslo talentus. Ypač talentingiems altruistinio tipo mokslininkams pagal galimybes reikia sudaryti kuo geresnes sąlygas tyrimams plėsti, suteikti būtiną biudžetinį finansavimą ir darbo sąlygas.
Reikia tikėtis, kad jų mokiniai taps pasaulinėmis mokslo žvaigždėmis. Tam yra galimybių, bet kartu ir trūkumų.
Egoistai mokytojai bijo, kad jų mokiniai neperspjautų jų pačių. Tas pats ir dėl egoistų mokinių, bijančių savo mokytojo šešėlio.
Yra daug tokių pavyzdžių: mokslinis vadovas, kai jo mokinys apsigina disertaciją, paveda šiam atlikti daugiausia techninio pobūdžio darbus. Taip mokinys dėl laiko stokos mokslui negali rimtai progresuoti.
Dabar rengiamų disertacijų moksliniais vadovais dažnu atveju skiriami per silpni mokslininkai, taip pat būna ginamos per silpnos disertacijos. Tikslinga integruoti arba bent suartinti atskiras mokslo kryptis pagal atitinkamus profilius.
Svarbu centralizuoti unikalią ir brangią mokslinę aparatūrą, kad ją būtų galima kuo efektyviau panaudoti tyrimų darbuose. Yra daug galimybių didinant mokslinio darbo efektyvumą ir ugdant pasaulinio lygio mokslo žvaigždes.
Deja, šiuo metu yra nemažai mokslo institutų, centrų ir laboratorijų, remiamų valstybinėmis lėšomis (finansavimu, materialinėmis vertybėmis), kurie neruošia mokslo talentų, žvaigždžių ir beveik neduoda praktinės naudos Lietuvos ūkiui. Tokių darbų yra daug, pavyzdžiui, kosmoso technika, vandenilio energetika ir t. t. Taip pat žalos padarė Lietuvos baltosios knygos paruošimas ir jos pasekmės.
Tokių darbų vykdymui galima pritarti tik tais atvejais, jei darbų vadovai rengia pasaulinio mokslo žvaigždes.
Išvada
Moksliniai darbai, kurie neduoda Lietuvai naudos tiek plečiant ūkį, tiek rengiant pasaulines žvaigždes, turėtų būti finansuojami privataus kapitalo arba darbų vadovų iš užsienio gaunamomis lėšomis, o ne iš valstybės biudžeto.
Aktualūs vadinamieji globalūs ir valstybei reikalingi mokslai, kurie panaudojami Lietuvoje ir duoda praktinį efektą. Tai valstybės arba atskirų valstybinių organizacijų finansuojami darbai. Visų tokių darbų tikslingumą ir jų atlikimo vertę turėtų nustatyti atliktos LMA ir LMT ekspertizės. Tai pakeltų tyrimų kokybę ir apsaugotų per finansavimus nuo galimų pinigų plovimo ir kitokio klastojimo atvejų.
Mokslo temoms vadovauti pirmiausia reikia skirti pasaulyje vertinamus talentingus ir altruistus mokslininkus, kurie sugeba dirbti, ugdo mokslo talentus ir duoda naudą Lietuvai.
Lietuvos ūkio plėtra ir lokalūs mokslai
Pasaulyje yra labai daug fantastiškai įdomių neištirtų reiškinių ir faktų, atskleisti jie sudarytų moksle didelius proveržius ir sukurtų naujų galimybių žmonijai. Tačiau, parenkant mokslo kryptis ir temas, būtina atsižvelgti į Lietuvos galimybes, interesus ir tyrimo rezultatų progresyvų panaudojimą.
Lietuvos gamtos ištekliai (galimos iškasenos, žemė, vanduo, miškai, oras), žemės ūkis, keliai, transportas, pramonė, energetika ir kita – visam tam reikalingi tyrimai ir inovacijos.
Investicijos ir inovacijos yra aktualios šalies sėkmingai veiklai.
Reikia kuo daugiau pritraukti investicijų ir įgyvendinti inovacijų, smarkiai plėsti vidutinį pagal pragyvenimą žmonių sluoksnį. Aišku, vien Lietuvos mokslininkų sukurtos inovacijos galima užimti tik nedidelę dalį pramonės.
Tačiau mokslo darbuotojai gali ir privalo daug prisidėti konsultacijomis, tyrimais, užsienyje sukurtas perspektyvias inovacijas įgyvendindami pas mus. Svarbu kuo sparčiau įgyvendinti reikšmingas pasaulyje sukurtas inovacijas, naudingas ir perspektyvias Lietuvai.
Branduolinė energetika išgyvena revoliucinį progresą. Tai galima pasakyti apie kompaktinių reaktorių vystymosi sritį. Didelė pažanga daroma termobranduolinių reakcijų valdymo srityje. Torio ir helio-3 panaudojimas branduolinėse reakcijose irgi yra labai perspektyvus.
Arba, pavyzdžiui, atskleidus floros molekulių sąveiką su Saulės spinduliuote kai kuriose spektro dalyse, ne tik taps įmanomas proveržis energetikos srityje, – tai sudarys galimybes sukurti kai kurias naujas naudingas priemones žmonijai.
Vėjo energetika taip pat smarkiai progresuoja. Tai vėjo elektrinės, turinčios vertikalią sukimosi ašį. Vėjo energetikos progresui taip pat didelę perspektyvą turi sukurti nauji energijos akumuliatoriai, pagrįsti potencinės energijos kaupimu. Dideles perspektyvas vėjo energetikoje atveria jėgainės, neturinčios besisukančių mechaninių dalių, kurios pagrįstos judančio oro jonizacija; taip pat vėjo jėgainės, paremtos autovirpesiais.
Atsinaujinančios energijos šaltiniai, kurie naudoja organines medžiagas. Tokio tipo jėgainėse naudojamas pirolizės būdu išgaunamas aliejus iš komunalinių kietųjų atliekų, senų padangų, vandenvalos įmonių dumblo, žemės ūkio, gyvulininkystės ir paukštininkystės fermų atliekų, greitai augančių žolių, medelių ir dumblių, durpių, sapropelio.
Čia energetikos ištekliai yra didžiuliai. Gautas aliejus lengvai perdirbamas į dujas, o kai kuris tinka tiesiog kaip geras dyzelinis kuras.
Taip galima visiškai patenkinti esamus Lietuvos energetikos poreikius.
Smulkusis didelio pelningumo žemės ūkis – tai veikla, kai kelių hektarų žemę intensyviai išnaudojant, pavyzdžiui, auginant atsinaujinančias energetikos žaliavas, taip pat auginant sraiges, sliekus, žuvis, žvėrelius, grybus, kai kuriuos augalus, gaunamas didelis pelningumas. Čia galima panaudoti ypač daug žmonių – juos sutelkti ne kolūkinio tipo, o kooperacijos pagrindais.
Palyginti su pramone, čia reikia daug mažiau investicijų. Tai sudaro galimybę pagal pragyvenimą sparčiai išauginti vidurinį žmonių sluoksnį, apsaugoti žmones nuo emigracijos.
Dėl to tikslinga ES gaunamas lėšas skirti ne turtingiesiems turtinti, o neturtingiesiems remti, kad kuo daugiau žmonių turėtų vidutinį pragyvenimo lygį.
Žmonių išteklių panaudojimas
Šiuo atveju pamokomasis pavyzdys yra Rusijoje: čia stambiuose miestuose įdarbinama daug svetimšalių (dabar – keliolika milijonų), o tuo metu provincijoje yra daug savų bedarbių. Kai kam patinka, kad užsienio darbo jėga pigesnė. Apie žalą Rusijos ekonomikai ir žmonėms kelia aliarmą specialistai. Tai iš dalies galioja ir Lietuvai.
Į Lietuvą grįžtų dauguma emigrantų, jei būtų plėtojami atsinaujinančios energijos šaltiniai ir efektyvus smulkusis didelio pelningumo žemės ūkis mažuose plotuose. Tokių krypčių raida naudinga ir perspektyvi Lietuvai.
Išvada
Nedelsiant svarbu atsižvelgti į tai, kad sparčiai besivystanti Kinijos, Indijos ir kai kurių kitų Azijos, Afrikos, Amerikos žemynų valstybių pramonė privers žlugti kai kurias gamybos sritis išvystytose šalyse (Europoje, JAV) ir, be abejo, Lietuvoje. Artimiausiais metais toms šalims gresia ekonominė krizė, nes žlugs daug įmonių.
Dabar Lietuvoje labai svarbu plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir smulkų didelio pelningumo žemės ūkį, pastarieji yra naudingi ir juose galima įdarbinti daug žmonių. Čia nėra pavojaus, kad tos srities veikla žlugs, ir galima lengviau pragyventi būsimą krizę.
Netinka pardavinėti žemę užsieniečiams ne Lietuvos piliečiams ir reikia griežtai riboti Lietuvos gamtos turtų (naftos, dujų, medienos ir t. t.), kaip žaliavų, o ne galutinės produkcijos, eksportą į užsienio šalis.
Šiame procese mokslininkų uždavinys yra aktyvinti savo veiklą.
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
















































































































































































































































































































































































































































































































Komentarai (23)
Gerbiamas profesoriau, gal galėtumėte įvardinti, kur buvo humanitarijai 20 metų? Partizanavo, grybus rinko ar slapstėsi svetimose šalyse? Kur nors vienas rimtas mokslinis darbas, palikęs nors mažą žymę 23 metų Lietuvos Nepriklausomoje istorijoje? Kur yra nors vienas darbas, kuris iš tikrųjų atskleistų mūsų Vydūno išmintį? Kur humanitarijų indėlis į Švietimo sistemą, kuri šiandien gamina ne tik, kad net neprofesionalius žurnalistus, bet net trenktus arba net linkusius į kriminalą žurnalistus? Ką jūs nematote, kad visa ta teorijų makalynė socialiniuose moksluose pareina nuo psichologinių paistalynių? Ką jūs nematote, kad VU ir Vytauto Didžiojo Universitetas "gamina" gana dideliais kiekiais paprasčiausius mokslininkus-melagius, falsifikatorius ir t. t. Štai klausiu vienos tokios "mokslininkės": "iš kur jūs paėmėte tuos faktus? Jūs gi pati šios medžiagos netyrėte?" Ir ji man pradeda kabinti makaronus:"Ne... , kodėl jūs įsivaizduojate, kad aš netyriau?" "Gerai" - sakau jai,-"Jūs rašote, kad yra taip ir taip... Ką reiškia šitas žodis, nes kiek žinau, autorius iš viso nevartoja tokio termino?" Tyla. Atsakymo nėra. Tada klausiu:"Būtų gerai, jeigu jūs negaišintumėte mano laiko ir pasakytumėte, iš kur jūs paėmėte šituos melagingus duomenis?" Tyla. Klausiu:"Jūs gi suprantate, kad galima surasti jūsų tekste esamus sakinius ir to autoriaus esamą tekstą, tik čia reikia įdėti nemažai triūso? Bet tada jums reikės užvesti, gal būt, net baudžiamą bylą, nes įrodymų tai jūs neturite?" Tada ji jau prabyla:"Na, žinote, medžiagos ir ne per daug yra, todėl aš ir paėmiau už pagrindą šito žmogaus parašytą darbą..." - pagaliau prisipažino ji. Štai tokia humanitarė mokslininkė labai paprastai užsiima kenkėjiška veikla. O kolegos net nepastebi tokių jos humaniškų veiksmų. "Na, ką jūs?" - sako vienas iš jos kolegų, buvęs atsakingas už jos tą "mokslinį" darbą. "Šito tai tikrai negali būti..." Atsakau, kad "jūs teisus ta prasme, kad šito neturėtų būti, bet, deja, taip yra". Humanitarijai 20 metų stovi po medžiu. Tik mane stebina, kur jie rado tokį didelį medį, nes jų yra gana nemažai?
Gerbiamas profesoriau, netikiu, kad jūs nematote, kaip lietuvių tauta degraduoja su kiekvienu apsisukimu spirale žemyn. Netikiu, kad jūs nematote, kad Rusija tokiu laipsniu nedegraduoja, kaip Lietuva. Ir žinote, kas pradėjo stabdyti šitą degradavimo procesą: humanitarijai ir verslininkai, atskiros grupės, keletas politikų, žurnalistai, muzikantai, poetai... ir jaunimo grupės. Čia dar galima būtų paminėti dar nepraradusius garbės Rusijos armijos karininkus, keletą kosmonautų. Reiškia jie turi elitą. O kur Lietuvos elitas? Tai tas, kuris jumis kalbomis apipils, kad yra "NEGERAI IR MUMS NET DANGUS NEPADEDA..." Čia ne elitas... Ir net Leninas pasakytų:"Kad čia net ne klasė, o tam tikras sluoksnis..." Už ką galima būtų nors ačiū pasakyti, tai kad nors dabar bandote apie tai kalbėti. Aišku, geriau vėliau, nei niekada, bet mano manymu, per daug vėlai, nes kriminalai jau pyragą "Lietuva" jau suraikė. Visos įmanomos sutartys pasirašytos. Beliko tik stebėti tą paskutinę jos dalybų ir pardavimo procedūrą. 1940 m. nebuvo išautas nei vienas šūvis ir Lietuva buvo okupuota, o paskiau prasidėjo ašaros. Dabar viskas pasikartojo panašiai. Švarus darbas. Nieko nepasakysi. Dirbo aukšto lygio profesionalai, bet tik juodi profesionalai. O ką darė mūsų humanitarijai? Mekeno iš laimės, trynė rankas ir džiaugėsi: "kaip gerai, kad rusams čia gerai įsūdėme".
Primityvokose, provincialiose gerb. technokrato vizijose nėra vietos, pvz., psichologijai, istorijai, teisei, sociologijai, ekonomikai, menotyrai ir pan. Visi Geistewissenschaften (Humanities) susiveda į vadinamąją "lituanistiką". Dabar viešoje erdvėje visi niekina socialinius ir humanitrinius mokslus, ragina ten jaunimą nestoti. Bet be humanitarikos, patys matote, kas gaunasi. Be šito net ir normalus technokratas nesigauna.
Tęsiu. Žvaigždžių ugdyme sporte tenka dažnai nusivilti, nes ryškiai suspindę žvaigždės keičia padangę į kitos stovyklos. Čia pamiršta primytyvaus patriotizmo trupinius ir savo naują kartą augina jau kitakalbėje terpėje, o šie veda kitatautes. , rodydami neigiamą pavyzdį. Iš lokalių mokslų autorius mini saulės spinduliuotę. Noriu pasakyti apie pasiektus puikius rezultatus dr. Rollier helioterapijos klinikoje Anglijoje, kur pagiję, atrodo, beviltiški ligoniai. Šioje srityje negalima apsieiti be O. M. Aivanhovo Saulės suvokimo. Sapropelio tyrimai gali sukurti naujas darbo vietas ir atnešti ilgalaikę naudą valstybei. Tik kaip numatyti, kad tą naudą ne velniai gaudytų. Tam reikia padoraus seimo. O kaip tokį turėti- be auksinių galvų idėjų kažin ar pajėgūs išspręsti. Dėkoju autoriui už šį straipsnį ir laiksiu kito.
Kelis kartus perskaičiau šį straipsnį, kuriame Lietuvos mokslo švieuolis korektiškai paliečia svarbiauisus tautos ir valstybės klausimus. Autorius ne pirmą liečia klausimą ką laikyti tautinėmis mažumomis. Tačiau politikai ir eiliniai piliečiai taip prisirišę prie mums primestos klaidingos sąmpratos, kad niekaip negali teisingai suvokti šio klausimo ir tikslingai jį vartoti. Pvz. lenkų ,,mažumos,,. Galima abejoti ar partsarašų valdžiažmogiai atsisuks veidu į tautos interesus ir savo leksikone ir iš to išplaukiančiuose pasekminiuose dalykuose pradės teisingai terminą vartoti ir nedarys šlėktiškų reveransų. O kaip stengiasi seksmažių problemas ginti tvarkingo, teisingoir dailaus Vidaus Bėdų ministro vadovaujami besąžiniai pareigūnai, džiaugtis gali tik agurkais orgazmą pasiekiančios lesbės ir analpatriotai.
didesnio briedo negalima buvo sugalvoti... vien tas terminas "moraliniai iskrypeliai" daug pasako apie autoriaus mentaliteta. Gerai, kad tokiu mokslo "ekspertu" turime vienetus.
turginės ekonomikos sąlygomis visi tie ragelskiai yra tiesiog nepataisomi svaičiotojai - niekam nereikalingas nei tas pigesnis ,efektyvesnis transportas(EV-1 likimą autentiškai galima pamatyt "youtubėj" - čia apie dar 2000 m serijinio elektromobilio paėmimą iš pirkėjų ir pasiuntimą pro presu,o juk važiavo jau 400 km. vienu pakrovimu,bet tiesiog sukėlė "klizmos" efektą auto pramonei),nei pigesnė ,prieinamesnė el. energija(Ignalimos AE gaminamos savikaina buvo 0,06 Lt/kWh - juk ir arkliui aišku,kad norint buvo galima šildyt visus LT butus ,kaip UK ar Skandinavijoj ekologiška elektra,o ne garbaravičiaus uždirbamais milijonais) Ir taip - be galo ,be krašto ... ,nors mokslininkų idėjos, siūlymai - iš pažiūros - daugiau nei elementariai naudingi Lietuvai,jos žmonėms. Bet..... ,ir vėl už varčios.... - niekam tai nereikalinga ,nes...
Žinot, internaciai visais įmanomais būdais nori šitą baisų prieškario Stalino Rusijos nusikaltimą užginčyti, paneigti ir nuneigti, kaip ir daugelį kitų savo taikos ir karo meto baisių nusikaltimų, kurie oficialiai tik dabar pasitvirtina, kai juos eiliniai, nuovokos nepraradę, mūsų kaimo žmonės tai jau seniai gerai žinojo ir neabejojo - suprato. O va akademikams ir istorikams bei VU docentams prireikia mažiausiai 50 metų ar net šimto metų, kad tai oficialiai patvirtintų, pripažintų ir pasivytų diletantus. Diletantams tiek metų nereikia, kad prisikapstytų prie tiesos – buvusios tikrovės. Jie neturi šeimininko, tik kartais į kalėjimą už tiesą kolaborantai pasodina arba išmeta iš darbo be teisės Lietuvoje įsidarbinti – išveja iš Tėvynės. Akademikas kaip ir istorikas turi šeimininką, turi prievaizdą, todėl turi ir problemų su savo sąžine ir tiesa, nes reikia šeimas maitinti, vaikus į mokslus leisti ir nesuklysti, nuolat kinkas drebinti prieš valdžią. Informacija internete apie šitas „dušegubkas“ tai pasirodo, tai pradingsta, nes KGB rezervistų meilužės ir marčios su žentais gi nesnaudžia su hakerių komandomis. „Istrebitelių“ marčios turi šiandien daug darbo internete, tiesa? Šita „душегубка“ buvo patekusi vokiečiams į rankas ir aprašyta kariuomenės archyve, kuriame archyve – aš dabar pasakyti tiksliai negaliu, nebepamenu, bet reikia jums patiems pasiieškoti, jei laiko turite. Galiu tik tiek pasakyti, kad šito racionalizatoriaus pavardė – Isaj‘us D. Berg‘as, gimęs Maskvoje 1905 metais ir miręs 1939 metais, NKVD „Troikų“ techninis vykdytojas(galabytojas). На Бутовском полигоне руководил группой, которая занималась исполнением смертных приговоров, выносимых «тройками». Так как приходилось ликвидировать слишком много людей, то Берг внёс рационализаторское предложение — в кузов машины, внешне напоминавшие хлебные фургоны, выводилось отверстие выхлопной трубы, и находившиеся там люди отравлялись продуктами сгорания. В случае, если жертвы не умирали от удушья, то они находились в полубессознательном состоянии, что облегчало их ликвидацию. Впервые применена в 1936 году) – „dušėgubitelis“ ar kaip ten tiksliau reiktų pavadinti? Žinoma, Maskvai kol kas pavyksta nuneigti, meilužėms su hakeriais ištrinti šitą klaikią informaciją, bet jūs gi žinote, manau, kodėl ji tai paneiginėja? Mūsiškiai bolševikai, ambalistai su savo aljantais, irgi viską neigia ir žmogaus teisėmis mojuoja – kalėjimu gąsdina. Tai tiek pradžiai, o toliau jau patiems reikia domėtis ir rimtai kapstytis praeityje, kuri kurią dabartį ir kurs ateitį, be jokios abejonės.
nauji LT seimininkai neprileis prie jos remontininku. nirint remontuot Lietuva, reikia is pradziu atgaut ja.
Na, stipriai čia tamsta užvožei čia tiems veikėjams. Dėl Vagnoriaus tai pritariu, nes tai yra mūsų "didysis" ekonomistas. Didžiausia žala padaryta Lietuvai, tai Vagnoriaus pakelti atlyginimai teisėjams. Jeigu kalbėti iš Vadybininko pozicijos, tai atlyginimai keliami tik vienu atveju - pakilo žmogaus kvalifikacija. Bet tuo pačiu ir vastybėje turi kilti ekonomika. O šitas Vagnorius padarė iš "ekonomikos" klounadą didesnę, nei padarė L. Brežnevas, pasakęs, kad "ekonomika turi būti ekonomiška". Ir vietoje to, kad kelti atlyginimus difefencijuotai tik tiems teisėjams, kurie pvz. , studijavo išlaikė ir pagerino savo žinias ir sugebėjimus, kad atitiktų jų kvalifikacija dabartiniams reikalavimams, tai jis sukelia atlyginimus VISIEMS teisėjams, tame tarpe ir buvusiems KGB-istams. Ir koks buvo motyvas, kad teisėjams reikia pakelti atlyginimus? Na, čia Vagnorius pralenkė L. Brežnevą, nes motyvas buvo toks: "Teisėjai turi gerai uždirbti, kad neimtų kyšių..." Štai toks kietuolis yra tas Vagnorius. O dėl Juodkos tai su jumis sutinku, nes Juodka nusipelnė to, kad jam jo veizolams nepagailėčiau viso torto su pakankamai didele doze kremo. Čia galima daug jų vardinti, nes jau atsirado naujų artistų, kurie ruošia naują makaronų kabinimo procedūrą visuomenei su latvišku padažu. Nes, neva, Eurą mums reikia įsivetsi todėl, kad "latviai jau nori įsivesti". Pasirodo, mes beždžionavome nuo amerikonų, paskiau nuo vokiečių, o dabar atėjo eilė ir latviams. Tarp kitko pamėgdžiojimas yra pirminis žmogaus mąstymo tipas. Būtent nuo sugebėjimo pamėgdžioti ir prasidėjo žmogaus tolesnis mąstymo vystymasis. Kaip matome mūsų politikai nepamiršo to pirmykščio žmogaus mąstymo būdo ir jį uoliai šiandien naudoja. Čia galima daug dar apie juos kalbėti, bet man įdomu pasidarė, kur galima rasti šaltinių apie jūsų aprašomą "pragaro mašiną", pavadinimu "Duona". Nurodykite šaltinius, nes tai labai žiaurus metodas, tiesiog gyvuliškas metodas. Ar yra apie tai minima mūsų Genocido aukų muziejuje? Ar yra dokumentų liudijančiu apie šitą dalyką?
Kaip tai nėra? Sakyčiau, kad buvo ir yra net per daug. O tie labai garsūs, kurie buvo anksčiau, kaip Rajeckas, Vilkas, Antanavičius, Pavilionis, Kubilius, Veselka arba Prunskienė, Andrikienė, Juodka ir t. t. , tie prichvatizacijos galiūnai, pasmerkę eilinę Lietuvą skurdui ir kančioms, nežmoniškoms patyčioms ir pažeminimui, jie kas tokie ir iš kur jie atėję? Kas jie tokie visi šitie Niurnbergo šešėlių veikėjai, jų patronai ir galiūnai, studentų bei runkelyno mulkintojai? Vieni Vagnorkos prichvatizacijos „načalnykai“, kiti – LKP(b)P CK Pirmojo sekretoriaus prichvatizatoriai. Negi mokate čia gaudyti tik stilistus ir visai nesugebate medžioti KGB rezervistų? Kokie prichvatizatoriai mums įdiegė „Shoping‘ą ir Fucking‘ą“ ir išleido meilę atostogų, visuomeniniame gyvenime įtvirtino primityvų seksizmą, sadizmą, smurtą ir išaukštino išdavystes? Va, pažiūrėkite, vien Konservatorių partijoje kiek išdavikų? Kažkodėl Suomijos karo genijus ir garbingas maršalas Karlas Gustavas Manerheimas sugebėjo išsaugoti, tinkamai paslėpti tiesą, kurią norėjo sunaikinti Stalino Rusijos draugai ir bendražygiai, kuri dabar jau viešinama ir kelia siaubą ne tik Rusijai, bet ir Vakarams, nes reiks visgi perrašyti naujai XX amžiaus istoriją? O ką gero nuveikė du VU rektoriai, buvę ir esantys valdžioje? Kas sugalvojo šitą nesąmonę – „Globali Lietuva“, suprask, Lietuva be lietuvių? Kas paniekino eilinį, paprastą, dorą, sąžiningą lietuvį? Kas suplanavo, parengė dirvą Antrajam pasauliniam karui ir jį realizavo? Kas suplanavo ir parengė Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją, kas bendrininkavo šiame procese? Kas parengė ir įvykdė Ukrainos genocidą ir privedė ukrainiečius prie kanibalizmo? Kodėl didesnis nusikaltėlis turi teisę bausti, teisti mažesnį arba labai smulkų nusikaltėlį – troleibuso arba autobuso „zuikį“? Kodėl nutylima, kad Rusija naudojo dujų kameras ir kilnojamas, mobilias dujų kameras ant ratų dar iki to baisaus naikinamojo karo su Vidurio Europa, kurios pateko Wehrmacht‘ui į rankas ir buvo aprašytos, detalizuotos jo pranešimuose ir archyvuose palikta medžiaga apie jas mūsų ir ateities kartoms, bei dalinis, bet labai reikšmingas NKVD-NKGB-MVD-MGB-KGB archyvas? Ką šiuo klausimų manė ir tebemano garbūs Lietuvos akademikai ir šiaip docentai? Aš neturiu nieko prieš šitą, tikriausiai garbų akademiką ir šio straipsnio autorių, aš jo nepažįstu, bet man užteko pažinti, sakykime, tokį vagnoristą akademiką Vilką ar Vilko, nebepamenu jo tikslios pavardės, bet pamenu, kaip jis vijo lauk iš Lietuvos Mokslų akademijos Didžiosios salės Vilniuje Gorbio perestroikininkus, nes Gorbis jam tiesiogiai nebuvo, matyt, paskambinęs šiuo klausimu ir nenurodęs nevyti jo, Gorbio, jaunųjų bendraminčių iš salės. Arba kitas akademikas siundė milicininkus 1981 ar kažkelintais ten metais ant kitaminčių, susirinkusių blaivininkų, jis ar jo parankiniai? Juk Vorkutos, Magadano, Norilsko, Kolymos, Solovkų ir t. t. konclageriuose daugiau žuvo kalinių ir internuotojų nei Osvencime ir kitur, negi šito draugas Juodka, VU rektorius, po šiai dienai bijo pasakyti tiesos – tos tiesos, kurią paliko Suomijos maršalas pasauliui K. G. Manerheimas savo archyvo faile „S-32“(From 1932 onwards, Mannerheim kept original documents consisting of , for example, secret reports, letters, personal notes, into a file code named ”S-32”)? Juk nereikia vien begėdiškai mėgautis politikos kazuistika tik skaitant, sakykim, Laimos Andrikienės Laimą Andrikienę(„Aš, Laima Andrikiene, prisiekiu...“ SIGNATARĖ“), kai jau galima perskaityti geresnių veikalų, kad ir Gerd Schulze-Rhonhof‘o veikalą „1939 - Der Krieg, der viele Väter hatte. Der lange Anlauf zum Zweiten Weltkrieg“. Taip galima prisikasti ir prie Berg‘o racionalizacijos – specialių dujų kamerų nelaimėliams ant ratų paprasto sumeistravimo. Jau nekalbant apie Joachim Hoffman ar mūsiškius - Vytautą Landsbergį ir Joną Mikelinską arba Antaną Terlecką su sese Nijole Sadūnaite, arba, na, kad ir Neringą Venckienę apie teismų tikrąją būklę Lietuvoje. Taigi kas šiandien gali sustabdyti sistemingą eilinės Lietuvos demoralizavimą ir kriminalizavimą - alinimąsi? Todėl manau, kad Lietuvoje nėra tokių eilinių, kritiškai ir logiškai mąstančių piliečių, kurie abejotų, kad bene pagrindinė votis ant Lietuvos kūno šiandien yra nedesovietizuota, nederusifikuota teisėtvarka ir teisėsauga, kad būtent iš čia ir kyla visos mūsų didžiosios nelaimės ir nuopuolis, totali korupcija ir begalinis eilinių žmonių išnaudojimas ir paniekinimas.
Nekaltinkite mokslininkų dėl betvarkės.Jų valdymo struktū rose beveik nėra:lim...~ 0.Rado gi "atpirkimo ožius". Būtumėt tokie kaip autorius - Lietuvėlė klestėtų.
Negyvenu Lietuvoje ,bet myliu ....o myliu tai del zmoniu ,kurie T I E S A sako . O ypac dziugu , kai T I E S A ,sako auksciausiame visuomenes sluoksnyje esantis zmogus , toks kaip autorius .Aciu labai.
manyciau,jog paciam vertinti savo paties anksciau parasyta komentara kaip "teisu",sutikit, negrazu...
Aš su jumis sutinku visais punktais, kuriuos jūs išvardinote 8 -ame komentare. Sutinku su jumis ir dėl mūsų mokslo vyrų pomėgio pastovėti po medžiu. Jie tai daro virš 20 metų. Žinau ir apie jų aroganciją, susireikšminimus, o humanitarinių mokslų srityje net kenkėjišką veiklą. VU išleidžia nesveiko proto žurnalistus, o jie paskiau užsiima šmeižikiškom kompanijom, skleidžia visuomenėje dezinformaciją ir t. t. Apie jūsų šitą pragaro mašiną aš pirmą kartą girdžiu. Kur galima paskaityti? Čia gi reikia paskelbti visam pasauliui. Dėl Lietuvos bajorų degradavimo ir dėl to, kad jie pražudė šitą valstybę, tai čia su jumis sutinku, bet čia reikia atskirų studijų. Sutinku, kad Lietuva nebeturi ELITO ir nebėra kam vesti žmones į tiesos kelią. Būtent todėl su lietuvių tauta šiandien yra itin blogai, kad žmonės nebemoka visiškai nustatyti priežasties ir atskirti ją nuo pasekmės. Tokių paprastų dalykų nesugebama išmokyti nei mokykloje, nei VU. Jeigu jūs norite suremontuoti mašiną, tai jūs turite surasti tikslią gedimo priežastį. Jeigu jūs nenustatysite tikslios priežasties, tai jūs mašinos nesutvarkysite. Todėl Lietuvoje pilna nepatenkintų kalbėtojų, burbeklių, kenkėjų, nusikaltėlių, narkomanų, priklausomų nuo antidepresantų tipų ir t. t. Visi jie yra viena "nepatenkintųjų gyvenimu" neorganizuota grupė, išreiškianti savo nepasitenkinimą per komentarus. Tačiau realios remontininkų brigados nėra, kuri u-siimtų valstybės remontu. O jis reikalingas, manau jūs su tuo sutiksite, ir reikalingas ne kosmetinis remontas, o fundamentalus kapitalinis remontas. Nesant tokiai remontininkų brigadai, tada viskas atiduodama į chaotiškai besivystančių įvykių rankas. Ką daro valdžia? Ji stiprina represines struktūras, nes jaučia, kad viskas gali baigtis maištais ir revoliucija. Taigi, mes turime reikalą su tuo jau senai aprašytu Drakono atėjimu į valdžią. Taigi, scenarijus aiškus, ir pagal šį scenarijų ir buvo sukurta "Nepriklausoma" Lietuva. Tie, kuri turėjo ateiti į valdžią buvo išeliminuoti, o jų vietą užėmė persidažę akstesni partiniai sekretoriai. Taip buvo padaryta Italijoje po karo, kur valdžioje liko tie patys fašistai. Rezultate Italijoje organizavosi mafija. Tai dabar pažiūrėkime, kas tuos mokslo vyrus skiria: "Lietuvos mokslo tarybos steigėjas yra Seimas. Tarybos veikla ir struktūra įtvirtinta Lietuvos mokslo ir studijų įstatyme, jos tikslai, uždaviniai, sudarymo ir darbo principai apibrėžti Seimo patvirtintuose nuostatuose. Tarybą sudaro Tarybos valdyba, du ekspertų komitetai – Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas ir Gamtos ir technikos mokslų komitetas – ir Mokslo fondas". Jeigu jūs paimsite Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetus, tai visi ten dirbantys privalėtų garžinti visus pinigus, kuriuos jie gavo iš mokesčių mokėtojų pinigų ir atidirbti visą likusį gyvenimą vien tik visuomenės naudai. Tai yra pilstytojų iš tuščio į kiaurą brigada, bet jie už tą pilstymą dar net pinigus gauna. Pavydžiui, aš dar nespėjau susipažinti, tačiau vien pavadinimai jau parodo, kad tai bus mulkinimas moksline terminologija: "Pasiūlymas dėl rengtinos nacionalinės mokslo programos „Modernybė Lietuvoje“. Norėčiau aš pamatyti nors vieną tą modernų šios programos kūrėją. Ir ką jis man galėtų realiai parodyti. Bet problema yra pačioje VALDYMO SISTEMOJE. Buvo sunaikinta KGB sistema ir visi tos blogos kontrolės mechanizmai. Tačiau sugriauti proto nereikia. Ar buvo padarytas kapitalinis remontas? Ne, jo nebuvo. Todėl MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ PINIGAI nebeturi jokios kontrolės. Viskas yra padaryta taip, kad niekur nebūtų jokių pinigų efektyvaus panaudojimo kriterijų. T. y. jūs nerasite nei vienos valstybinės institucijos, kuri gamintų realų produktą už kurį būtų atsakingi paskirti tam reikalui žmonės. Valstybinės institucijos turi atlikti funkcijas, bet jos jų neatlieka, ir todėl mes turime betvarkę. Kaip matote Pragaro mašina yra bepročių išradimas, bet kada nėra jokios kontrolės, tada žmogiškųjų resursų nuostoliai yra žymiai didesni, nei yra tos pragaro mašinos. Nepagalvokite, kad aš esu už tokias pragaro mašinas, bet aš tik konstatuoju faktą, kadangi tokiu atveju mes gauname jau visą valstybę dirbant pagal tą pragaro mašinos principą. Valstybė naikina savus žmones, ne kenkėjus, ne nusikaltėlius, o aktyviausius ir veikliausius, ir galinčius duoti didžiausią naudą valstybei, žmones. Jau daugelis mokslininkų mato, keletas iš jų paburba, kad negerai, bet jie patys yra neįgalūs, t. y. jie yra neveiksmingi. Kodėl taip vyksta? Todėl, kad jie bijo pasakyti savo kolegai: "klausyk, tu esi ne mokslininkas, o tipiškas šarlatanas". Ir kol jie bijos tai pasakyti, tol viskas tęsis. Mokslininkai šiandien yra bailiukai. Kur kas yra paprasčiau papilstyti iš tuščio į kiaurą, suteikiant tam moksliškumą, panaudojant visokius mokslinius terminus. Bet aš turiu daugiau tuos, kurie dirba humanitarine ir socialine kryptimi. Techninių mokslų sritis pas mus yra kitokia. Jie yra veiklesni ir sumanesni.
Žinot, Raigerdai, Stalino Rusijoje buvo tokios mobilios, kilnojamos dujų kameros ant ratų, kurias, kaip žinote, sumeistravo toks gudrus racionalizatorius Berg‘as, kiek pamenu, ir kurias patvirtino dėdės Viniuko draugelis ir sugėrovas Uncle Joe kitaminčiams naikinti. Kažkur atminty yra užsilikusi ta pikantiška informaciją apie tos dujų kameros ant ratų išradėjo Bergo labai spalvingą biografiją ir jo išrastą tą pragaro mašiną, labai paprastą žmonių naikinimo mašiną, kuri, kaip žnote, buvo labai efektyviai taikoma. Tai buvo tokie specialūs nedaugiaserijiniai krovininiai automobiliai iš «ЯГ» „ГАЗ-ААА“ serijos. Prireikdavo bolševikams(internaciams) sunaikinti kokį tai nepaklusnų kaimą ar gatvę, ar kuopą ir pasiunčia sau enkavėdistai Berg‘o dujų vagonėlį ant ratų su užrašu „Хлеб“ ir nebėr nei liaudies priešų, nei jokių ten „niemcų“ ir fašistų iš „Pribaltikos“ ar Ukrainos. Po Maskvą ir kitus miestus važinėdavo tokie specialūs furgonai su užrašu „Duona“ arba „Хлеб“. Va į tokius furgonus buvęs Vakarų demokratijos numylėtais Stalino laikais grūsdavo kitaminčius, liaudies priešus su specialių dujų išmetimo vamzdžiu ir po nepatenkintojų ar liaudies priešų. Ramu, tyku, saugu – gera valdančiajai klasei, elitui. Dabar irgi per daug Raudonosios Oligarchijos priešų Lietuvoje priviso, taip kad tokia mašinytė su užrašu „Duona“ oligarchijos priešininkams pakeliui į ne Grūto parką būtų visai nieko. Yra elitui, akademikams ir docentams apie ką pagalvoti. Norėčiau priminti, kad būtent Lietuvos bajorai XVII–XVIII a. sudrapalino Lietuvą, besiverždami į šiltą vokietės Katrės Antrosios imantraus sekso guolį, seksodromą, taip dabar intelektualai prisideda prie to, kad Lietuvos valstybė vėl pradėtų grimzti į nebūtį. Kulversčiais veržiasi į Banko „Trockis“ arba „Markūza“ analinio sekso guolį. Po internacių ir nacių grumtynių, naciams pralaimėjus karą, Vakarai pašalino beveik visus asmenis, išskyrus mokslo ir technikos elitą, susijusius su naciais ir jų režimo struktūromis. Keli nacių mokslininkai, vadovaujami vieno nacių mokslo ir technikos genijaus ir Raketų tėvo, išlaipino jankius Mėnulyje, keli sukūrė maskoliams „bombačką“ ir gavo net dvi Stalino premijas, jei neklystu? Žodžiu, Stalino Rusijos sąjungininkai pasiekė, kad visi nacių politiniai junginiai ir jų bufetas, už kurių tie asmenys slėpėsi būtų pašalinti iš politinės valdžios ir verslo olimpo. O kas vyko pas mus? Pas mus viskas vyko atvirkščiai – bolševikų elitas kartu savo bufetu ir autoparku buvo sugrąžintas atgalios į valdžią kvailų rinkėjų, o gal apgautų rinkėjų, dėka?
Manyčiau, kad Hildegarda teisi. Niekas kitas, o pirmiausia būtent akademikai ir intelektualai, sovietizuota, rusifikuota inteligentija ir sudrapalino Mūsų šalį - Mūsų Lietuvą. Šitie inteligentai ir intelektualai, ypač VU docentai, dar ją gali lengvai ir pražudyti. Man nepatinka dabartinė lietuviškoji pseudodemokratija todėl, kad tą demokratiją šiandien kuria tie patys bolševikai arba jų anūkai kartu su savo aljantais - amerikoniškuoju Wall Street'o išminčių mums primestu kapitalizmu. Anksčiau jie kūrė sovietiškai rusišką kominizmą, o šiandien tie patys kuria nežinia ką? Tai paradoksali ir labai pavojinga lietuviui situacija, todėl aš palaikau Hildegardą. Iš buvusiųjų akademikų ir intelektualų plaukia visos mūsų negandos ir blogybės - žiauri Neosovietinės finansinės oligarchijos diktatūra, kurios pagrindą sudaro buvusi nomenklatūra, Centro Komitetas, keičiamas jo anūkais, žentais, marčiomis ir meilužėmis bei apskritai - bufetu. Anksčiau jie ganė proletariatą, o dabar gano kapitalą ir bebaigia eilinį lietuvį suriesti į nagą. Tampame Antrąja Žečpospolita - Lietuviu pragaru. Turėjau garbės.
Suprantamas jūsų pasipiktinimas. Bet čia yra ne ji, o jis. Čia yra komentatorių - kenkėjų, kuriems yra būtina pagadinti orą bet kur. Nuo to jie jaučiasi labai laimingi ir susireikšminę. "Įsivaizduokite, kaip apdėjau tą mokslininką. Nereikia mums čia jokių mokslininkų, nes tada manęs iš viso niekas nepastebės. Kuo daugiau protingesnių aplinkui, tuo blogiau man. Visus juos į Grūto parką! Nepriklausomoj Lietuvoj, jiems nėr čia ką veikti. Mums ir taip čia vietos maža. Jeigu būtų mano valia, tai kiekvieną, kuris nors trečdalį ar net mažiau yra protingesnis už mane, tai visus juos reikėtų išvaryti iš Lietuvos. Tegul važiuoja į Rusiją. Jiems ten ir vieta."
perskaityk dar kartą straipsnelį, pati pamatysi, kokias nesąmones "surašei". Profesorius puikiai jaučia gyvenimo bei šalies pulsą, tau iki jo-kaip man iki Marso. Daryk išvadas. Gyvenimo pulsas.
Puikus mokslininko vibrotechnikos srityje 87-mečio A. Ragulskio straipsnis. Net ir būnant tokio brandaus amžiaus, jam yra svarbu kas dedasi mūsų valstybėje. Štai kas yra aktualu: "ES kelios didžiosios valstybės, neatsiklausdamos mažųjų, sprendžia daugelį svarbių klausimų. Todėl mažoms ES valstybėms yra tikslinga burtis į grupuotes ar asociacijas, kad taip jų atstovai dalyvautų kartu su didžiosiomis valstybėmis priimant sprendimus. Čia tiktų ir Europos šiaurės šalių nedidelių valstybių asociacija". ir dar: "Jei maža valstybė asocijuosis su didele, tai mažoji valstybė ir jos tauta greitai ištirps. Mažos valstybės turi palaikyti gerus santykius su didelėmis, ypač kaimynėmis, tačiau turi būti remiamasi lygybės principu, o ne žaidžiama į vienus vartus".
Išrasim tokį eliksyrą - Ir boboms nebereiks jau vyrų, O karvėms - jaučių. Mes botkočiais apdulkinsim rugius...
Kiek žinau, valdžioje būta labai daug mokslininkų ir menininkų, ypač dainuškininkų ir rusiškų blevizgatorių arba klounų kaip tas Čiupakabra, o naudos šaliai jokios. Sakyčiau, kad net per daug. Mokslininkas politikoje dažnai sugadina visą reikalą. Jeigu nori sužlugdyti šalį, pasikviesk į aukštą valdžią mokslininką arba šiaip kokį zubrylą(kaliką arba "stukačių") - rezultatą greit pajusi ant savo kailio. Mokslo pirmūnai, kiek žinoma iš istorinės patirties, beveik visada nueina tarnauti stipresniam, kitaip tariant, priešui ir engti savo tautietį. Nemanau, kad Blogio imperijos moksliukai taip jau reikalingi laisvai Lietuvai? Brežnevo epochos aukso medalininkai sužlugdė Lietuvoje beveik viską, ką tik galėjo, ką tik meilužės arba uošvienės pakuždėjo, ką įsakė KGB?
Pagaliau ir mokslininkai prabilo. Tai labai sveikintinas dalykas, nes būti 23 metus pogrindyje tikrai nėra sveikas dalykas. Tačiau jau skiriasi mąstymas, nei pas mūsų "profesionalus" ministrus-pardavėjus, kurių protas sugeba pagaminti tik vieną idėją: ką galima būtų parduoti iš Lietuvos turto? Todėl mąstymas šitų ministrų-pardavėjų yra toks: latviai nori įsivesti eurą, reiškia mes negalime atsilikti. Kokia išvadą padaro ministras-pardavėjas? Labai paprastą: reikia kuo greičiau įsivesti eurą, o tai durnai liaudžiai reikia pasakyti, kad gyvensime kaip prie komunizmo, t. y. ne prie komunizmo, o "Lietuvoje suklestės ekonomika ir demokratija". Todėl mokslininkų žodis gali suteikti Lietuvai vilties, kad dar ne viskas yra žuvę, ir dar galima pradėti remontuoti kol nevėlu. O be to, ministrai-pardavėjai irgi ne mediniai ir juos gali paveikti mokslininkų ištartas žodis. Ministrai-pardavėjai vis vien linkę į beždžionavimą, tai gal bus geriau, kad jie pradės nors beždžionauti ką nors iš mūsų mokslininkų.