NATO raketa nukrito Lietuvoje, dronas perskrido Latviją, o Estijoje jo pėdsakai nutrūko

Lapkričio 11-osios naktį trys Baltijos valstybės išgyveno neeilinį oro pavojaus incidentą. Lietuvoje gyventojams skelbti aukščiausio lygio perspėjimai, į orą pakilo NATO naikintuvai, du kartus mėginta sunaikinti nenustatytą bepilotį orlaivį, tačiau abu bandymai buvo nesėkmingi.

Viena NATO naikintuvo paleista raketa nepataikė į taikinį ir nukrito Biržų rajone. Pats dronas nenumuštas išskrido į Latviją. Vėliau Latvijos kariuomenė patvirtino, kad tas pats objektas perskrido ir jos teritoriją bei pasiekė Estijos oro erdvę. Estijoje taip pat paskelbtas oro pavojus, pakelti NATO naikintuvai, tačiau konkretaus drono galutinis likimas viešai neatskleistas. Taigi objektas perskrido dvi NATO valstybes ir pasiekė trečiąją, o visuomenė iki šiol nežino, kur jis galiausiai atsidūrė. Lietuva apie pavojų perspėta dar 22.47 val. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad lapkričio 10 d. 22.47 val. Lietuvos kariuomenė techninio ryšio linija gavo Baltarusijos pranešimą apie Lietuvos kryptimi skrendančius neatpažintus objektus. Baltarusijos pareigūnai taip pat informavo mėginantys juos neutralizuoti. Pirmiausia Vilniaus ir Utenos apskrityse paskelbtas geltonas oro pavojus. Lietuvos pareigūnų duomenimis, trys Baltarusijos teritorijoje stebėti galimi dronai Lietuvos sienos nekirto. Tačiau buvo stebimas ir ketvirtas objektas. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad vienas objektas apie 23 val. įskrido į Lietuvos oro erdvę, joje išbuvo maždaug penkias minutes, vėliau kirto Lenkijos pasienio ruožą ir dar kartą pasuko per Lietuvą. Tačiau Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas nurodė, kad ketvirtasis dronas užfiksuotas apie 01.20 val. Kodėl oficialiai pateikti laikai nesutampa ir ar kalbama apie tą patį skrydžio etapą, kol kas nepaaiškinta. Raudonas pavojus pasiekė didžiuosius miestus Po vidurnakčio gyventojus pradėjo pasiekti aukščiausio lygio perspėjimai. 00.38 val. raudonas oro pavojus paskelbtas Druskininkų ir Lazdijų rajonuose. 01.18 val. – Marijampolės apskrityje. 01.29 val. – Kauno mieste, Kauno ir Prienų rajonuose. 01.38 val. – Kėdainių rajone. 01.49 val. – Panevėžio rajone. 01.56 val. – Panevėžio mieste ir Pasvalio rajone. 02.02 val. – Biržų rajone. Kitose teritorijose buvo skelbiami geltoni perspėjimai. Raudonas oro pavojus reiškė aiškų valstybės nurodymą: nedelsiant eiti į saugią vietą. Kauno, Prienų ir Kėdainių rajonų teritorijose pavojus atšauktas 02.19 val., o paskutiniai perspėjimai šiaurinėje Lietuvos dalyje – 02.49 val. Tai nebuvo įprastos pratybos. Gyventojai buvo perspėjami apie galimą realų pavojų jų gyvybei ir sveikatai. Kiek žmonių valstybė pasiuntė slėptis? Tai vienas svarbiausių iki šiol neatsakytų klausimų. Raudono pavojaus teritorijos apėmė ne tik pasienio gyvenvietes, bet ir Kauną bei Panevėžį. Tačiau Lietuvos institucijos viešai nepateikė bendro gyventojų, kuriems buvo skirtas aukščiausio lygio perspėjimas, skaičiaus. Taip pat nežinoma, kiek žmonių faktiškai gavo pranešimus, kiek jų mėgino pasiekti priedangas ir kiek gyventojų iš tiesų slėpėsi. Nepaskelbta, kiek priedangų tą naktį buvo atrakintos, apšviestos ir parengtos priimti žmones. Taigi valstybė paskelbė gyventojams nurodymą slėptis, tačiau jo įgyvendinimo mastas viešai neįvertintas. Dronas perskrido Lietuvos teritoriją Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtino, kad ketvirtasis objektas į Lietuvos oro erdvę pateko iš Baltarusijos pusės ties Druskininkais. Preliminariais duomenimis, jis trumpam įskrido į Lenkiją, vėliau grįžo į Lietuvą ir judėjo per Marijampolės, Kauno bei Panevėžio regionus. Ties Pasvaliu objektas paliko Lietuvos oro erdvę ir įskrido į Latviją. Iki šiol nenustatyta jo galutinė priklausomybė, modelis, paleidimo vieta ir pirminis taikinys. Lietuvos pareigūnai iškėlė galimybę, kad tai galėjo būti ukrainietiškas dronas, kurio navigaciją sutrikdė elektroninės kovos priemonės. Ministras R. Kaunas taip pat neatmetė, kad tokią įtaką galėjo daryti Rusijos elektroninės kovos sistemos. Tačiau tai tebėra nepatvirtintos versijos. NATO naikintuvai du kartus bandė sunaikinti objektą Lapkričio 11 d. rytą Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas pateikė svarbią informaciją. Pasak jo, NATO naikintuvai objektą identifikavo ties Kaunu, tačiau ten jo sunaikinti nebuvo galima dėl rizikos gyventojams. Vėliau buvo atlikti du bandymai neutralizuoti droną. „Gynybos orlaiviai du kartus bandė šį objektą sunaikinti, bet dėl įvairių sąlygų nebuvo sėkmingi. Viena raketa nepataikė, nukrito ir po to Biržų rajone rasta“, – patvirtino G. Premeneckas. Tai reiškia, kad Lietuvos kariuomenė oficialiai pripažino vienos NATO naikintuvo raketos nepataikymą ir nukritimą Lietuvos teritorijoje. Tačiau du nesėkmingi bandymai nebūtinai reiškia dvi paleistas raketas. Tikslus panaudotos ginkluotės kiekis turi būti patikslintas. Pats objektas liko nenumuštas. Kodėl raketa nepataikė? Šiuo metu visuomenei nepateiktas išsamus techninis paaiškinimas, kodėl NATO naikintuvams nepavyko sunaikinti objekto. Neatskleistas raketos tipas, jos paleidimo vieta, nepataikymo priežastis ir galimas techninių ar taktinių aplinkybių poveikis. Taip pat nežinoma, ar raketa sprogo ore, ar suveikė savinaikos mechanizmas, ar ant žemės galėjo nukristi pavojingų kovinės dalies komponentų. Premjeras Mindaugas Sinkevičius paragino gyventojus nesiartinti prie įtartinų objektų, jų neliesti ir apie radinius pranešti telefonu 112. Taigi oro gynybos operacija sukėlė papildomą klausimą dėl pačios naudojamos ginkluotės saugumo Lietuvos teritorijoje. [embed:7d8de71377ab] [embed:1414f8afbffd] Latvijoje drono taip pat nenumušė Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) lapkričio 11 d. paskelbė, kad per naktį jų stebėjimo sistemos identifikavo keturis oro taikinius, iš kurių trys kirto Latvijos oro erdvės sieną. Vienas objektas atskrido iš Lietuvos. Latvijos kariuomenė oficialiai patvirtino, kad šis dronas perskrido visą Latvijos teritoriją ir tęsė skrydį Estijos oro erdvėje. Pavojaus perspėjimai buvo skelbiami Aizkrauklės, Jėkabpilio, Maduonos, Cėsių, Smiltenės, Gulbenės ir kitose savivaldybėse. Latvija aktyvavo antžeminės oro gynybos pajėgas, dronus perėmėjus ir NATO oro policijos naikintuvus. Tačiau objekto sunaikinti nepavyko. Latvijos kariuomenė paaiškino, kad NATO naikintuvams nepavyko užimti tinkamos padėties taikiniui sunaikinti. Pasak NBS, taip pat reikėjo įvertinti galimą pavojų civiliams gyventojams. Paskutiniai perspėjimai Latvijoje atšaukti apie 03.30 val. Estijoje drono pėdsakas nutrūksta Estijos gynybos pajėgos 03.12 val. perspėjo šešių pietinių apskričių gyventojus apie galimą oro grėsmę. 03.45 val. perspėjimai išplėsti ir į rytinius regionus. Gyventojams nurodyta pastebėjus droną slėptis bei informuoti tarnybas telefonu 112. Į orą pakilo NATO naikintuvai. Vėliau oro pavojus visoje Estijoje buvo atšauktas. Tačiau Estijos institucijos viešai nepateikė konkretaus atsakymo, kur atsidūrė būtent tas dronas, kuris perskrido Lietuvą ir Latviją. Nepatvirtinta, ar jis nukrito Estijoje, buvo numuštas, ar išskrido toliau. Taip pat nepaskelbta paskutinė konkretaus objekto stebėjimo vieta. Tai nereiškia, kad dronas fiziškai dingo be pėdsakų ar kad Estijos kariuomenė būtinai prarado jo radarų signalą. Tačiau viešai paskelbta šio objekto skrydžio chronologija baigiasi Estijoje. Tuo metu buvo atakuotas Rusijos Ust Lugos uostas Tą pačią naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos Ust Lugos uostą Leningrado srityje. Rusijos regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė, kad uosto teritorijoje kilo gaisras ir buvo sužeisti trys darbuotojai. Estijos visuomeninis transliuotojas ERR skelbė, kad gaisro pašvaistė buvo matoma iš Estijos teritorijos. Ust Lugos uostas yra vienas svarbiausių Rusijos naftos ir kitų prekių eksporto objektų Baltijos jūroje. Tačiau iki šiol nėra patvirtinta, kad būtent per Lietuvą ir Latviją skridęs dronas pasiekė Rusijos teritoriją arba dalyvavo atakuojant Ust Lugą. Šių aplinkybių sutapimas laike savaime neįrodo, kad tai buvo tas pats objektas. Lietuvos lyderystės išbandymas Lietuva nuosekliai deklaruoja lyderystę stiprinant NATO rytinio flango gynybą, didina karines išlaidas ir investuoja į oro gynybos pajėgumus. Tačiau lapkričio 11-osios naktį šis pasirengimas susidūrė su konkrečiu išbandymu. Didelėje šalies dalyje gyventojams paskelbtas aukščiausio lygio oro pavojus. NATO naikintuvai du kartus nesėkmingai mėgino sunaikinti objektą, o viena nepataikiusi raketa nukrito Lietuvos teritorijoje. Latvijoje buvo aktyvuotos papildomos oro gynybos priemonės, tačiau objektas nenumuštas perskrido ir šią valstybę. Estijoje paskelbtas oro pavojus, pakelti naikintuvai, bet konkretaus drono galutinis likimas visuomenei nepaaiškintas. Taigi vieno bepiločio skrydis atskleidė klausimus dėl trijų NATO valstybių oro gynybos koordinavimo, gyventojų perspėjimo ir gebėjimo neutralizuoti grėsmes. Lietuvos lyderystę parodys ne vien gynybai skiriami milijardai ir pareiškimai apie pasirengimą karui, bet ir gebėjimas paaiškinti, kodėl vienas nenustatytas dronas perskrido dvi NATO valstybes, pasiekė trečiąją ir kur jis galiausiai atsidūrė. Klausimai Lietuvos Vyriausybei, kariuomenei, Latvijos ir Estijos institucijoms bei NATO Gyventojų saugumas Kiek iš viso gyventojų pateko į Lietuvos teritorijas, kuriose buvo paskelbtas raudonas oro pavojus? Kiek perspėjimų sėkmingai pristatyta gyventojams ir kiek jų nepasiekė adresatų? Ar valstybė turi duomenų, kiek žmonių faktiškai slėpėsi? Jeigu ne, kaip vertinamas perspėjimų veiksmingumas? Kiek priedangų buvo raudono pavojaus teritorijose, kokia jų talpa ir kiek jų buvo prieinamos naktį? Ar buvo užrakintų priedangų ir gyventojų skundų dėl negalėjimo pasislėpti? Kokie papildomi nurodymai buvo perduoti ligoninėms, globos įstaigoms, naktį dirbantiems darbuotojams ir kitoms institucijoms? Drono kilmė ir skrydis Kiek iš viso dronų buvo užfiksuota ir kiek jų kirto Lietuvos oro erdvę? Koks tikslus pagrindinio objekto skrydžio maršrutas, greitis, aukštis ir buvimo Lietuvos oro erdvėje trukmė? Ar galutinai patvirtinta, kad tas pats dronas du kartus įskrido į Lietuvos oro erdvę? Ar nustatytas drono modelis, gamintojas, paleidimo vieta, pradinis taikinys ir valstybė, kuriai jis priklausė? Kokiais konkrečiais duomenimis grindžiama versija, kad tai galėjo būti Ukrainos dronas? Ar Lietuva kreipėsi į Ukrainą, Lenkiją, Baltarusiją ir NATO dėl objekto kilmės nustatymo? Ar nustatyta, kad dronas gabeno sprogmenis? Jeigu ne, kuo pagrįstas sprendimas skelbti aukščiausio lygio pavojų? NATO naikintuvai ir raketos Kiek NATO naikintuvų buvo pakelta, kada jie pakilo ir kiek laiko sekė objektą? Kokiu laiku ir kokiose vietose buvo atlikti abu bandymai sunaikinti droną? Kiek tiksliai raketų buvo paleista, kokio jos tipo ir kokia kiekvienos kaina? Kas suteikė leidimą panaudoti raketinę ginkluotę Lietuvos oro erdvėje? Kodėl nepavyko pataikyti į droną? Ar nustatyta techninė, taktinė ar kita nepataikymo priežastis? Ar raketa sprogo ore, ar suveikė savinaikos mechanizmas? Ar rasta visa jos kovinė dalis? Kurioje tiksliai Biržų rajono vietoje nukrito raketa ir kokiu atstumu nuo gyvenamųjų pastatų? Ar visa galimai pavojinga nuolaužų teritorija patikrinta ir pripažinta saugia? Ar buvo svarstomas antžeminių Lietuvos oro gynybos sistemų panaudojimas? Kas priėmė sprendimą nenaikinti objekto virš Kauno ir kodėl jo nepavyko sunaikinti kitose Lietuvos teritorijose? Latvija ir Estija Kodėl Latvijoje NATO naikintuvams nepavyko užimti tinkamos padėties dronui sunaikinti? Ar Latvijos oro gynybos padaliniai ir dronai perėmėjai turėjo realią galimybę neutralizuoti objektą? Kada tiksliai dronas kirto Latvijos ir Estijos sieną? Ar Estijos radarai užfiksavo būtent iš Lietuvos per Latviją atskridusį objektą? Kokia paskutinė patvirtinta šio drono buvimo vieta ir kas jam nutiko vėliau? Ar Estija nustatė, kad objektas nukrito, buvo sunaikintas arba išskrido į Rusijos teritoriją? Ar yra duomenų, kad šis konkretus dronas dalyvavo Ukrainos atakoje prieš Ust Lugos uostą? Atsakomybė ir Lietuvos lyderystė Ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro gynybos vadavietės realiuoju laiku keitėsi informacija apie šį objektą? Ar trys Baltijos valstybės ir NATO pradėjo bendrą incidento tyrimą? Kada bus paskelbtos išvados? Kiek kainavo visa reagavimo operacija, įskaitant naikintuvų skrydžius, raketas, gyventojų perspėjimus ir oro uostų veiklos ribojimus? Kokie konkretūs veiksmai atlikti nuo 22.47 val., kai kariuomenė gavo Baltarusijos perspėjimą, iki pirmojo raudono oro pavojaus paskelbimo? Kas atsakys už galimą nukritusios raketos padarytą žalą gyventojų turtui ar infrastruktūrai? Kokius konkrečius oro gynybos trūkumus atskleidė šis incidentas ir kokie sprendimai priimami jiems pašalinti? Ar Lietuvos Vyriausybė gali patvirtinti, kad dabartiniai oro gynybos pajėgumai leidžia apsaugoti šalies didžiuosius miestus nuo pavienių kovinių dronų? Lietuvos kariuomenė pranešė, kad naktį buvo užfiksuoti keturi dronai: trys apie 23 val. stebėti Baltarusijos teritorijoje ir Lietuvos sienos nekirto, o ketvirtasis apie 01.20 val. įskrido į Lietuvą. Tačiau krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad vienas dronas Lietuvos oro erdvę kirto jau apie 23 val. ir joje išbuvo penkias minutes. Prašome paaiškinti, kiek dronų iš tikrųjų kirto Lietuvos oro erdvę, kuriuo tiksliai laiku buvo užfiksuotas kiekvienas sienos kirtimas ir kodėl ministro bei Gynybos štabo viršininko pateikta chronologija nesutampa.