Po 23 dienų Lenkija vis dar aiškinasi, kodėl jos radarai nematė Lietuvoje sprogusio drono

Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ lapkričio 10 d. dar kartą atnaujino publikaciją apie spalio 18 d. Pasvalio rajone sprogusį ukrainietišką droną. Tačiau naujų oficialių tyrimo rezultatų joje nepateikta.

Praėjus 23 dienoms po incidento, visuomenei vis dar nepaskelbta galutinė Lenkijos kariuomenės tyrimo išvada. Paskutiniame dienraščio gautame Lenkijos kariuomenės Operacinės vadovybės atsakyme jos atstovas Jacek Goryszewski nurodė, kad ataskaita rengiama pagal nepriklausomos grupės nustatytą grafiką. Iki jos pateikimo Gynybos ministerijai papildoma informacija nebus teikiama. Svarbiausias incidento prieštaravimas lieka neišspręstas: Lietuvos kariuomenė teigia savo radarais užfiksavusi droną dar 30–40 kilometrų Lenkijos teritorijos gilumoje, tačiau Lenkijos kariuomenė pranešė, kad jos radarų duomenys tokio skrydžio nepatvirtina. Lenkijos gynybos ministerijos Strategijos ir gynybos planavimo departamento vadovas, atsargos generolas Dariusz Łukowski, anksčiau paaiškino, kad šalies radarai neužtikrina ištisinės labai žemai skrendančių objektų stebėsenos visame pasienyje. Todėl dronas galėjo įskristi į Lenkijos oro erdvę ir likti nepastebėtas. Tačiau tai techninis galimo skrydžio paaiškinimas, o ne oficialiai nustatyta incidento eiga. Lenkijos kariuomenė dar spalio 21 d. kreipėsi į Ukrainą dėl galimo jos oro erdvės panaudojimo. Viešai paskelbto Ukrainos atsakymo iki lapkričio 10 d. nerasta. Lenkijos žiniasklaidoje taip pat keliami klausimai dėl milijardinių investicijų į oro gynybą ir radarų galimybių aptikti pavojingus, labai žemai skrendančius karinius objektus. Taigi lieka dvi atskiros problemos: kodėl Lietuvos radarai teigia užfiksavę droną Lenkijos teritorijoje, kai Lenkijos radarų duomenys jo skrydžio nepatvirtina, ir kodėl po daugiau kaip trijų savaičių visuomenei vis dar nepateikta galutinė tyrimo išvada. Kol kas viešai nenustatyta tiksli drono paleidimo vieta, visas skrydžio maršrutas ir priežastys, dėl kurių jis atsidūrė Lietuvoje. Praėjus 23 dienoms, visuomenė vis dar nežino, kada bus oficialiai paaiškintos aplinkybės, kuriomis sprogmenis gabenęs ukrainietiškas dronas pasiekė Lietuvos teritoriją. [papildyta:upd-mwaox564-8xgvf] Dar spalio 20 d. prezidentas Gitanas Nausėda, viešėdamas Lenkijoje, paskelbė, kad Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Lenkijos gynybos ministerija sudarė bendrą grupę spalio 18 d. Pasvalio rajone sprogusio ukrainietiško drono incidentui ištirti. Valstybės lyderis tuomet pripažino turintis papildomos informacijos, tačiau jos neatskleidė, paaiškindamas, kad pirmiausia reikia sulaukti oficialių tyrimo išvadų. Nuo šio pareiškimo praėjo 21 diena, nuo paties sprogimo – 23 dienos. Tačiau viešai nepaskelbta nei bendros tyrimo grupės išvada, nei jos darbo užbaigimo terminas. Dėl incidento vykdomi ir atskiri teisėsaugos veiksmai. Policijos duomenimis, medžiaga apie drono sprogimą buvo prijungta prie jau vykdomo ikiteisminio tyrimo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir galimų karo nusikaltimų. Taigi dėl incidento vykdomi skirtingi tyrimo procesai, tačiau visuomenei vis dar nepaaiškinta, kokius konkrečius rezultatus pasiekė bendra grupė ir kokią papildomą informaciją apie incidentą turėjo prezidentas.