Seutos krizė apnuogino Lietuvos dviveidiškumą(2)

Per Seutos krizę daugiau kaip 60 tūkst. žmonių neteisėtai kirto Ispanijos – kartu ir Europos Sąjungos – išorinę sieną. Nepaisant milžiniško antplūdžio, Ispanija pagrindinę krizės dalį suvaldė per maždaug 48 valandas, o beveik visi atvykėliai buvo grąžinti į Maroką. Vėliau visos ES valstybės pripažino, kad padėtis buvo greitai suvaldyta ir migrantai nepateko į likusią Šengeno erdvę.

Tačiau nelaukdami galutinių faktų 22 Europos valstybių vadovai pasirašė Italijos ir Danijos inicijuotą laišką, kuriuo faktiškai apkaltino Ispaniją dėl jos migracijos politikos. Tarp pasirašiusiųjų buvo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Madridas tokią „kolegų“ reakciją pavadino savanaudiška, skaldančia ir neteisėta, paremta išankstinėmis nuostatomis, melaginga informacija arba politiniais interesais. Ispanija taip pat priminė: kai Lietuva ir Lenkija susidūrė su Baltarusijos organizuotu migracijos spaudimu, visa Europa tai vadino hibridine ataka, o Ispanija reiškė solidarumą. Seutos atveju ta pati Ispanija vietoj paramos sulaukė kaltinimų.

Būtent todėl Lietuvos pozicija atrodo ypač niekingai. Kai pagalbos reikėjo Lietuvai, ji reikalavo europinės vienybės. Kai daug didesnė nelaimė užgriuvo Ispaniją, G. Nausėda prisidėjo ne prie pagalbos, o prie viešo jos pasmerkimo.

Dar absurdiškiau tai, kad Lietuvos diploimatijos vadovas Kęstutis Budrys tuo pat metu skelbė, jog išorinių ES sienų apsauga yra bendra visų valstybių atsakomybė, o solidarumas – vienas svarbiausių principų. Prezidento parašas po Ispaniją smerkiančiu laišku pasiuntė visiškai priešingą žinią.

Dabar, kai krizė jau suvaldyta, visos 27 ES šalys pavėluotai pareiškė solidarumą Ispanijai. Tačiau G. Nausėdos parašas liko. Prezidentūra galėtų paaiškinti, kodėl Lietuva taip skubėjo smerkti sąjungininkę ir ar europinis solidarumas galioja tik tuomet, kai jo prašo pati Lietuva.

Šaltinis: elpais.com, europapress.es