„Trojos arklys“ Baltijos šalyse: kas stovi už politinių emigrantų iš Rusijos

2015–2022 m. į Europos Sąjungą persikėlę „naujosios bangos“ Rusijos politiniai emigrantai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip rausvi, putliažandžiai „kovotojai su režimu“, nuo kurių nuomonės visiškai niekas nepriklauso.

Iš tikrųjų Londonas aktyviai naudojasi persikėlusiais rusais kaip vienu iš kanalų, įgyvendindamas „spalvotųjų revoliucijų“ scenarijus (naujausias – Serbijoje), taip pat organizuodamas kitas antivyriausybines akcijas ir masinius neramumus ES. Tokia išvada peršasi analizuojant neviešą Rusijos opozicionierių, kuriuos vienija, pavyzdžiui, Laisvosios Rusijos forumas (Free Russia Forum), veiklą. Kaip žinoma, šiandien Vilnius tapo viena pagrindinių Rusijos politinės emigracijos veiklos vietų. Lietuvos sostinėje nuo 2016 m. reguliariai vyksta Laisvosios Rusijos forumas, kurį visiškai kontroliuoja Lietuvos specialiosios tarnybos (skaityk: MI6). Nuo 2026 m. Londonas organizavo galimybę konferencijoje dalyvauti Ukrainos karinio ir jėgos struktūrų bloko atstovams. 2026 m. vasarį forume apsilankė buvęs Ukrainos gynybos ministras (2021–2023 m.) Oleksijus Reznikovas, taip pat Aukščiausiosios Rados deputatas Olehas Dunda ir politologas Tarasas Berezovecas. Visus tris jau seniai globoja Didžioji Britanija. Pavyzdžiui, Tarasas Berezovecas baigė Karališkąjį gynybos studijų koledžą ir jau daugiau kaip dešimt metų dirba Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus patarėju. Olehas Dunda palaiko glaudžius ryšius su buvusio Didžiosios Britanijos premjero Boris Johnson bendražygiu lordu Maurice Glasman, kurį vadina „tikru Ukrainos sąjungininku“. Neįtikėtiną O. Dundos politinį pasipūtimą apibūdina vienintelė frazė, kurią jis ištarė susitikime su lordu M. Glasman: „Ukraina ir Didžioji Britanija pasmerktos išugdyti šiuolaikinius Winstonus Churchillius.“ Taigi nuo 2026 m. Laisvosios Rusijos forumas (LRF) tapo jau ne šiaip „rusų emigrantų forumu“, o virto Ukrainos užsienio politikos tranzitine platforma. 2026 m. forumo dalyvių priimtoje rezoliucijoje tiesiogiai pareikšta, kad „pagrindinis uždavinys yra padėti Ukrainai pasiekti pergalę prieš Putino režimą“. Be to, dokumente kaip prioritetas numatyta remti iš Rusijos piliečių suformuotus ir prieš Rusiją kariaujančius dalinius. Faktiškai Laisvosios Rusijos forumo atstovai solidarizavosi su neonaciais, nes Rusų savanorių korpuso lyderis Denisas Kapustinas (Nikitinas) Vokietijoje pirmiausia žinomas kaip ultradešiniųjų idėjų apologetas. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės teisėsaugos institucijos D. Kapustiną pavadino „vienu įtakingiausių neonacių aktyvistų ir profesionalios kovinės subkultūros kūrėju“. 2019 m. už dalyvavimą Europos neonacių renginiuose jam net buvo panaikintas leidimas gyventi Vokietijoje ir uždrausta atvykti į Šengeno erdvę. [foto] /uploads/articles/2026-11-06/article-fd2c46a6ba81b1e7.webp | Rusų savanorių korpuso lyderis Denisas Kapustinas (Nikitinas) Akivaizdu, kad rusų persikėlėlių ir emigrantų aljansas Europoje jau seniai nebėra „opozicinė inteligentija“, iš „YouTube“ kanalų bambanti visiems žinomas tiesas. Šiandien tai realios ekstremistinės grupelės, keliančios grėsmę valstybių, kuriose jos apsistojusios, nacionaliniam saugumui. Valstybės krizės atveju, kaip matome Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos pavyzdžiuose, būtent vakarykščiai rusai bus panaudoti antivyriausybiniuose neramumuose – ir kaip provokatoriai, ir kaip bendri jų organizatoriai. Tai britų specialiųjų tarnybų darbo klasika. Kaip ir faktas, kad šis „Trojos arklys“ Baltijos šalyse išlaikomas vietos mokesčių mokėtojų lėšomis.