Vakarams dvejojant Lietuva ragina priimti Ukrainą į ES iki 2030 metų

Vokietijos kancleris Friedrich Merz siūlo Ukrainai suteikti asocijuotosios Europos Sąjungos (ES) narės statusą.

Kaip 2026 m. lapkričio 11 d. paskelbė „Reuters“, Ukrainos atstovai galėtų dalyvauti ES viršūnių ir ministrų susitikimuose be balsavimo teisės. Kijevas tokį pasiūlymą laiko nesąžiningu, nes dėl bendrų sprendimų ir toliau balsuotų tik dabartinės narės. Prezidentas Gitanas Nausėda yra nurodęs konkrečią visateisės narystės datą – 2030 m. sausio 1-ąją. Valstybės lyderio teigimu, „iki 2030-ųjų metų, jeigu turėtume ir rastume politinės valios, galėtume įgyvendinti Ukrainos narystę Europos Sąjungoje“. Lietuvos diplomatijos Kęstutis Budrys spalio 12 d. Liuksemburge Lietuvos poziciją susiejo su visos Europos saugumu. „Nuo to, kaip sparčiai Ukraina taps visateise ES nare, priklauso visos Europos saugumas ir stabilumas“, – yra atskleidęs K. Budrys. Lapkričio 11 d. Dubline Zelenskis su Nausėda aptarė, kaip 2027 m. pirmąjį pusmetį, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, būtų galima pradėti preliminariai užbaigti atskirus stojimo derybų skyrius. Airija iki metų pabaigos siekia atverti dvi likusias derybų grupes. Europos Komisijos vertinimu, Ukraina sąlygas joms atverti jau įvykdė, tačiau Vengrija lapkričio 10 d. vėl nepritarė jų patikros rezultatams. „Reuters“ kalbinti ES diplomatai abejoja, ar Ukraina įstos per artimiausius kelerius metus. Lenkijos ūkininkai baiminasi pigesnės Ukrainos produkcijos konkurencijos, o Prancūzijoje Marine Le Pen įspėja dėl galimo žemės ūkio subsidijų perskirstymo. Teigiama, esą Ukrainai dar reikia įgyvendinti teismų ir kovos su korupcija reformas. Tačiau Lietuva savo siūlomą datą įvardijo, bet dėl Ukrainos priėmimo turės sutarti visos 27 ES valstybės.