Protestuotojai reikalauja daugiau lėšų švietimui, sveikatos apsaugai ir prieinamam būstui.
Spalio 31 d. judėjimas „Gen Z regelt“ surengė demonstracijas daugiau kaip 30 Vokietijos miestų. Organizatoriai skelbė apie 182 tūkst. užsiregistravusių dalyvių, tačiau realiai susirinko gerokai mažiau žmonių.
Berlyne protestai vyko daugiausia taikiai, o Kelne policija sustabdė demonstrantų eiseną dėl veidus dengusių dalyvių ir pirotechnikos naudojimo.
„Švietimo ir socialinių paslaugų finansavimas mažinamas, o pragyvenimo išlaidos toliau auga“, – „Al Jazeera“ sakė 23 metų studentė Veronika Dinter.
Ji kritikavo kanclerio Friedrich Merz Vyriausybę, kuri, protestuotojų vertinimu, kariuomenei skiria milijardus, nors universitetams ir viešosioms paslaugoms trūksta lėšų.
Demonstrantai taip pat nepritaria privalomosios karo tarnybos grąžinimui. Jų teigimu, jaunimui tenka vis daugiau finansinių ir karinių įsipareigojimų, tačiau jo socialinės problemos lieka neišspręstos.
Vokietijos jaunimo protestai vyksta tuo metu, kai Berlynas stiprina NATO rytinį flangą ir Lietuvoje kuria nuolat dislokuojamą 45-ąją šarvuotąją brigadą.
Iki 2027 m. pabaigos ši brigada turėtų pasiekti visišką operacinį pajėgumą. Lietuva rengia karinę infrastruktūrą, o Vokietija numato atsiųsti papildomus karius, tankus ir kitą ginkluotę.
Lietuva šį projektą pristato kaip strateginės partnerystės ir savo lyderystės stiprinant NATO rytinio flango gynybą pavyzdį.
Tačiau kol Lietuva siekia kuo stipresnio Vokietijos karinio buvimo, pačioje Vokietijoje dalis jaunimo protestuoja prieš didėjančias karines išlaidas ir privalomąją tarnybą. Lietuvos saugumo prioritetai taip susiduria su vis garsiau reiškiamais Vokietijos visuomenės socialiniais reikalavimais.
Šaltinis: aljazeera.com, images.euronews.com
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje




























































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.