Klausimas dėl R. Pakso kandidatavimo atidėtas dviem savaitėms

Seimo Konstitucijos komisija šiandien nusprendė klausimo, kaip reikėtų keisti Konstituciją dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo rinkimuose, nagrinėjimą atidėti dviem savaitėms.

Toks sprendimas priimtas vienbalsiai. Seimo etikos sargai pasiūlė komisijai perbalsuoti dėl išvados šiuo klausimu, o procedūrą iš naujo pradėti nuo išvados parengimo ir svarstymo.

Komisijos nariai šį klausimą jau svarstė anksčiau, tačiau tuomet išsiskirstė atmetę abi balsavimui pasiūlytas išvadas. Susidariusią koliziją sprendusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija pasiūlė dėl projekto perbalsuoti.

Pagal vieną siūlymą, norėta keisti vieną Konstitucijos straipsnį, kuris numato reikalavimus kandidatams į Seimo narius. Pagal kitą variantą, siūlyta keisti du straipsnius, reglamentuojančius, kas Lietuvoje gali būti renkamas Seimo nariu ir prezidentu.

Pagal abu siūlymus, per apkaltą iš pareigų pašalintiems ar priesaiką sulaužiusiems asmenims kandidatuoti į parlamentą norėta uždrausti dešimčiai metų.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

„Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.

Naujausi

Dešimt dienų po ukrainietiško drono sprogimo Lietuvoje, o atsakymų vis dar nėraKaras ir taika · 2026-10-28Iš e. sveikatai numatytų 15 mln. eurų patobulinimams liks tik 30 procentųPolitika · 2026-10-29Vilniaus rajonas pasieniečius vilios 10 tūkst. eurų paskatinimais ir policijos sėkmės istorijaPolitika · 2026-10-29Ministerija žino, kiek skirs skaitmenizavimui, bet nepaaiškina, kaip kontroliuos pinigusPolitika · 2026-10-29