Laiškas eilėraštis(4)

Iš tiesų, autorė susirgo.

už tikrą Lietuvos tragediją simbolizuojantį eilėraštį. Nuostabus eilėraštis.

Palaikau Stepono mintis dėl DIDŽIOSIOS RINKIMŲ APGAVYSTĖS.. bet gi, kad pakeisti įstatymą, reikia kad seimas jį imtųsi keisti. O juk prieš savo apgaulingą sėdėjimą valdžioje, prieš save pačius - jie nebalsuos!!!

Žiauru, siaubingai šokiruoja, bet neradau nei vienos eilutės, kuri nealsuotų Tiesa ir begaliniu Skausmu. Net ir žargonas, ir eiliavimo meistriškumo stoka nebado akių – taip viskas kruvinai Teisinga. Prieš 90 metų kilni ir dvasinga lietuvių rašytoja Marija Pečkauskaitė Šatrijos Ragana rašė: „Žmogaus vertė pareina ne nuo jo kilmės, bet nuo jo doros. ... Doros pažanga neina kartu su laiku. Žmonija, lyg jūrų bangos, tai kyla, tai vėl krinta. Ir tik retkarčiais šen ir ten, įvairiais laikais ir įvairiose vietose atsiranda asmenų, kurie, it kokie mistingi žiedai, aukštai iškilę, skleidžia aplinkui kvapą ir traukia su savim žmoniją. Bet netrukus ji vėl puola. O baisus pakelia galvą ir ironingai juokiasi“. „Tavo širdyje, o žmogau, tūno dar baisesni gaivalai – tamsiosios galios – dar daugiau už ugnį deginančios, daugiau už vėją griaunančios, daugiau naikinančios, negu vanduo – o suvaldyti jų nemoki, o pažaboti jų neįstengi. Ir drasko jos tave – gamtos viešpatį – nūdien dar smarkiau, negu kitąsyk, ir mėto tave lyg sviedinį, ir viešpatauja ant tavęs, pasaulio viešpaties.“ „Tūkstančiai, milijonai žmonių, kurie taip baisiai kentėjo, taip karštai mylėjo, taip tvirtai tikėjo – kame jie dabar? Kas gali atsakyti!“ Galiu tik pakartoti klausimą – kas gali atsakyti?... Ir priminti jau ne kartą išsakytą savo nuomonę: pirmutinis žingsnis iš dugno – naujas rinkimų įstatymas. Savo variantą jau senokai pasiūliau. Tik atgarsio nėra. Gal mintys kvailos? Gal kas pasiūlys geresnį? Bet dėl viso pikto publikuoju pakartotinai: „Siunčiu Jūsų žiniai savo mintis apie būtinumą keisti dabar galiojančią rinkimų tvarką. Kai kas iš to ką siūlau, buvo išbandyta rinkimuose, kuriuose kovojo Sąjūdžio ir LKP remiami kandidatai dar LTSR laikais. Vertėtų šią praktiką panaudoti rengiant naująjį įstatymo projektą. Pirmiausia apie dabartinės rinkimų tvarkos DIDŽIĄJĄ APGAVYSTĘ. Penki faktai: 1) Tiek vienmandačiuose, tiek daugiamandačiuose sąrašuose gali būti įtraukti TIE PATYS asmenys. 2) Daugiamandatėje laimėjusieji kandidatai gali ATSISAKYTI savo mandato naudai asmenų, su kuriais rinkėjai nei susipažino, nei vertino pagal jų asmenines savybes ir nuopelnus visuomenei, o daugeliu atveju reitingavimo metu BUVĘ IŠMESTI iš pirmųjų partinio sąrašo pozicijų. 3) Antrame ture gali kovoti du jau išrinkti į Seimą asmenys, o laimėjęs savo iškovotą mandatą gali PERLEISTI rinkėjų NEPAGEIDAUJAMAI personai. 4) Išrinktas Seimo narys GALI TAPTI Vyriausybės nariu. 5) Išrinktas Seimo narys gali pakeisti savo požiūrį, įsitikinimus, užmiršti rinkėjams duotus pažadus ir LAISVAI KEISTI frakcijas, netgi partinę priklausomybę. Tai penkių pakopų mechanizmas, kurio pagalba įžūliai naudojasi įsigalėjusių sisteminių partijų nepaskandinami veikėjai, net ir tuo atveju, jeigu paskui juos slenka kriminalinių nusikaltimų šleifas. Siūlau: Seimo narius ir kitus renkamus valstybės pareigūnus rinkti tik VIENMANDATĖSE apygardose. Tam būtina: 1) Surinkus nustatytą skaičių rinkėjų parašų REMIANČIŲ KIEKVIENĄ KANDIDATĄ ASMENIŠKAI, suteikti teisę partijoms, visuomenės judėjimams, kitoms piliečių organizacijoms kiekvienoje iš apygardų kelti ne daugiau kaip po du kandidatus į renkamas valstybines pareigybes. 2) Surinkus nustatytą skaičių rinkėjų parašų, arba TEISĖJŲ rinkimo atveju nustatyta tvarka gavus valstybės teisėsaugos ir valstybės saugumo institucijų pažymas apie renkamo asmens santykius su teisėsauga ir lojalumu valstybei, suteikti teisę kiekvienam to pageidaujančiam Lietuvos pilnateisiam piliečiui (sutinkamai su pareigybei privalomu amžiaus ir mokslo cenzu) kelti savo kandidatūrą į Prezidento, Seimo nario, rajono mero, seniūnijos seniūno, visų lygių teismų teisėjo, visuomeninio generalinio prokuroro postus. 3) Politinės partijos, visuomenės judėjimai, valstybės institucijos ir patys save išsikėlę piliečiai organizuoja rinkiminę agitaciją už įstatymu nustatyta tvarka gautas lėšas. 4) Kiekvienas partijos ar visuomenės judėjimo REMIAMAS kandidatas deklaruoja savo asmeninę būsimos veiklos Seime (arba kitose renkamose valstybinėse pareigybėse) programą ir patvirtina, kad: a) PRIIMA jį remiančios politinės partijos arba visuomenės judėjimo paramą, b) yra pasirengęs VEIKTI jį remiančios partijos ar visuomenės judėjimo programos rėmuose, c) yra pasirengęs DALYVAUTI iš jį rėmusios politinės partijos arba visuomenės judėjimo remtų kandidatų išrinktų Seimo narių sudarytos frakcijos darbe. 5) Kiekvienas save išsikėlęs kandidatas nurodo pagrindinius būsimo darbo valstybiniame poste tikslus ir uždavinius. 6) Kiekviena politinė partija arba visuomenės judėjimas rinkimų kampanijos pirmą dieną privalo savo rinkiminėje programoje pateikti pavardes jos siūlomų asmenų į Vyriausybės narius ir Ministro Pirmininko postą. Partijų ir judėjimų ĮVARDINTI KANDIDATAIS į Vyriausybės narių ir Ministro Pirmininko postus, bet NORINTYS DALYVAUTI rinkimuose į Seimą, privalo deklaruoti, kad yra susipažinę su įstatymu, kuris DRAUDŽIA SEIMO NARIUI TAPTI VYRIAUSYBĖS NARIU. 7) Kiekvienas kandidatas pasirašytinai patvirtina suvokiąs, kad: a) jam ATSISAKIUS mandato (išskyrus ligą, kitus nenugalimos jėgos atvejus), organizuojami nauji rinkimai jį išrinkusioje apygardoje už jo asmenines lėšas, kurios įstatymo nustatyta tvarka ateityje bus išskaičiuotos iš jo pajamų; b) PERĖJIMĄ iš rinkimų kampanijos metu deklaruotos partinės frakcijos į kitą draudžia įstatymas, išskyrus atvejus, kai Seimo narys viešai pateikia motyvus savo rinkėjams ir gauna jų pritarimą. 8) PIRMAME rinkimų ture NUGALI apygardoje daugiausiai balsų surinkęs kandidatas, ANTRAME TURE varžosi antros ir trečios vietos laimėtojai. Nugali daugiausiai surinkęs balsų. 9) Išrinktieji asmenys, davę priesaiką Valstybei, automatiškai tampa rinkimų kampanijos metu deklaruotų politinių frakcijų nariais. 10) Daugiausiai savo remtų Seimo narių turinti partija gauna teisę formuoti vyriausybę, sudaryti koalicijas su kitomis partijomis ir vykdo rinkėjams duotus įsipareigojimus. 11) Rinkėjai, pirmaisiais Seimo nario darbo metais įsitikinę jo veiklos neatitikimu rinkimų programai, turi teisę inicijuoti atšaukimą surinkę TOKĮ PAT PROTESTO PARAŠŲ SKAIČIŲ, koks nustatytas įregistruojant kandidatą. 12) Naujame rinkimų ture – tai ir yra atšaukimo procedūra - drauge su kitais kandidatais lygiomis teisėmis GALI DALYVAUTI ir atšaukiamasis Seimo narys. Rinkimų turas organizuojamas valstybės lėšomis. Kiekvieno Seimo nario atšaukimo procedūra pagal rinkėjų valią gali būti rengiama tik po vieną kartą per kadenciją. Tokia ESMĖ Naujo Rinkimų Įstatymo, kurį turime detaliai aptarti, įvilkti į teisinę kalbą ir šventai laikytis bent 2 – 3 kadencijas, kol neišryškės tai, ko, galbūt, nepastebėsime iki jis bus priimtas šios kadencijos Seime. Lygiagrečiai su šiuo įstatymu turi būti rengiami ir teisinės reformos įstatymų paketas. Tačiau, mano supratimu, Rinkimų įstatymas yra veiksmas numeris pirmas ir neatidėliotinas.“ Atsiliepkite kas nors. Pasiūlykite ką nors protingesnio. Paneikime dar kartą Šatrijos Raganos teiginį: „ Mūsų, lietuvių, nelaimė – tas apsiseiliojęs lyrizmas.“ Juk vieną kartą sugebėjome paneigti. Prisimenate dar kas nors ... Sąjūdžio laikus?