Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Spalio 30–31 d. Lenkijoje kilusi konstitucinė krizė virto atviru aukščiausių valstybės vadovų konfliktu. Prezidentas Karol Nawrocki kaltina vyriausybę prievarta perėmus Konstitucinį Tribunolą, o premjeras Donald Tusk teigia atkuriantis teisės viršenybę.
K. Nawrocki dėl krizės nutraukė kelionę į Senegalą ir grįžo į Varšuvą. Prie Konstitucinio Tribunolo buvo sutelkta policija, vyko protestai, sulaikyti trys žmonės.
D. Tusk specialiame kreipimesi į tautą apkaltino prezidentą ir opozicinę partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS) prisidėjus prie teisinės valstybės griovimo.
Lenkijos prezidentas savo ruožtu surengė skubias konsultacijas su parlamentinėmis partijomis. Jose dalyvavo ir dalis valdančiosios koalicijos atstovų.
Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lenkijoje Thomas Rose viešai perspėjo dėl itin rimtos konfrontacijos ir galimo tolesnio konflikto eskalavimo.
O kaip į šią krizę reagavo Lietuvos vadovai?
Iki 2026 m. lapkričio 1 d. viešų konkrečiai šiems įvykiams skirtų prezidento Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko Juozo Oleko, premjero Mindaugo Sinkevičiaus ar Užsienio reikalų ministerijos pareiškimų patikrintuose šaltiniuose neaptikta.
Lietuvos vadovai nuolat pabrėžia strateginę partnerystę su Lenkija, bendrą saugumą ir Lietuvos lyderystę regione.
Tačiau kai kaimyninės valstybės prezidentas kaltina vyriausybę prievartiniu konstitucinės institucijos perėmimu, Lietuvos visuomenei nepateikiamas viešas aukščiausių šalies vadovų situacijos vertinimas.
Ar buvo susisiekta su Lenkijos vadovais? Ar įvertintos galimos krizės pasekmės Lietuvos saugumui? Kokią poziciją Lietuva užima dėl abiejų Lenkijos valdžios stovyklų kaltinimų?
Viešų atsakymų į šiuos klausimus nerasta.
P. S.
Komentarai (3)
Lietuvos vadovai turėtų nedelsdami vykti į Varšuvą, kaip kadaise Lietuvos politikai vyko į Kijevą palaikyti Maidano. Nausėda, Olekas ir Sinkevičius turi puikią progą pademonstruoti Lietuvos lyderystę ginant demokratiją ir teisės viršenybę.
Lietuvos lyderiai neturėtų likti nuošalyje, kai konstitucinė krizė krečia artimiausią strateginę partnerę Lenkiją. Lietuvos lyderystė turi būti matoma ne tik ten, kur patogu, bet ir ten, kur iš tiesų reikia politinės drąsos. Ar ne taip?
Į Kijevą tada važiavo visi kas galėjo, Seimo pirmininkė Graužinienė, Auštrevičius, Zingeris ir daugelis kitų, visa galybė jų važiavo palaikyti demokratijos.
gaila vytuatas landsbergis jau senas, neturi jegu vaziuoti ir varsava kaip kadaise i kijeva ir rekti sukurkite maidana visoje ukrainoje, bet dabar bent jau gabrielius galetu vaziuoti rekti sukurkite maidana visoje lenkijoje. reikia mokyti demokratijos tuos, kuriems kyla problemu, lietuva turi padeti