Lietuva turi ženkliai didinti BVP dalį Rusijos atgrasymui – karo reikmėms taupyti dabar ne metas

Lietuvos kariuomenės vadas Vaikšnoras ir Patriot šūvis.

Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybę Lietuvą vis labiau artėjant, aiškėja viena nemaloni tiesa: vien pažadais dangaus neuždengsi.

„Patriot“ perėmėjų gamyba ilgą laiką siekė apie 600 per metus, 2025 m. buvo pristatyta 620, o tik 2026 m. pradžioje paskelbta, kad pajėgumas bus keliamas iki 2 000 per metus.

Tai reiškia, kad Vakarai patys pripažino, jog ankstesnis tempas rimtam didelio masto karui buvo per mažas.

Tą patį rodo ir platesnis fonas. Pentagonas jau perėjo prie spartesnio kritinių ginklų gamybos didinimo, o NATO generalinis sekretorius Mark Rutte viešai pasakė, kad Aljansui reikia 400 proc. padidinti oro ir priešraketinės gynybos pajėgumus.

Tokie pareiškimai nereiškia pertekliaus. Jie reiškia, kad trūkumo rizika yra reali.

Europa šią spragą taip pat mato.

JAV analitinis centras CSIS nurodo, kad nuo 2022 m. Europos NATO šalys oro gynybos sistemoms jau išleido daugiau kaip 50 mlrd. dolerių, o didelę šios sumos dalį sudaro „Patriot“ užsakymai.

Tai rodo paprastą dalyką: Europa skubiai stiprina oro gynybą, nes mato rimtą grėsmę ir supranta, jog karo atveju raketų atsargos gali sekti greičiau, nei pramonė spės jas papildyti.

Todėl, kai Rusija pradės plataus masto puolimą prieš NATO ir Europos valstybes, svarbiausias klausimas bus labai konkretus – ar pakaks perėmėjų apginti svarbiausius taikinius: karines bazes, aerodromus, elektrines, uostus ir miestus.

Tada paaiškės, kad didžiausia Vakarų problema gali būti ne technologijų stoka, o tai, jog ginklų gamyba yra per lėta ilgam ir intensyviam karui.

Todėl ši problema turi būti sprendžiama ne kalbomis, o dar didesnėmis investicijomis į Rusijos atgrasymą. Lietuva, kurios išlaidos šiam tikslui jau viršija 5 proc. BVP, taip pat neturėtų sustoti ir turėtų svarstyti, kaip šią dalį padidinti dar ryžtingiau.