Liepą Lietuvoje ji siekė 5,4 proc. Antroje vietoje rugpjūtį buvo Kipras su 5,2 proc., trečioje – Bulgarija su 5,1 proc.
Visoje euro zonoje infliacija pakilo nuo 2,9 iki 3,3 proc., tačiau ypač išsiskiria energetika: jos kainos per metus išaugo 14,3 proc., palyginti su 10,3 proc. liepą. Tuo pat metu bazinė infliacija, neįskaitant energijos ir maisto, sumažėjo iki 2,4 proc., todėl dabartinis šuolis kol kas pirmiausia yra energetinis.
Rinkose dabar beveik nebeabejojama, kad Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 d. vėl didins palūkanas, o indėlių norma gali pakilti iki 2,50 proc. Tai reiškia nemalonią kombinaciją Lietuvai: kainos mūsų šalyje kyla greičiausiai euro zonoje, o dėl bendros euro zonos energetinės infliacijos gali brangti ir pinigai.
Reikšmė Lietuvai: 5,8 proc. nėra abstraktus Europos vidurkis – tai jau tiesiogiai Lietuvos gyventojų perkamosios galios, atlyginimų, pensijų, paskolų ir valstybės išlaidų klausimas. Ypač svarbu stebėti, ar energijos kainų šuolis pradės persiduoti maistui, paslaugoms ir atlyginimams.
Šaltinis: ec.europa.eu
Naujausi
Dešimt dienų po ukrainietiško drono sprogimo Lietuvoje, o atsakymų vis dar nėra7
Iš e. sveikatai numatytų 15 mln. eurų patobulinimams liks tik 30 procentų
Vilniaus rajonas pasieniečius vilios 10 tūkst. eurų paskatinimais ir policijos sėkmės istorija
Ministerija žino, kiek skirs skaitmenizavimui, bet nepaaiškina, kaip kontroliuos pinigus
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
























































































































Komentarai (1)
Na štai pagaliau jau pirmaujame o tai visada Rumunijai pirma lyderiaujančia pozicija užleisdavom,ka jau ka valdantieji gerovę kurti savo tautiečiams sugeba.