Norvegijos energetikos ministras Terje Aasland pareiškė, kad šalis pati spręs, kaip plėtoti savo energetinius išteklius.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Norvegija tapo svarbiausia Europos dujų tiekėja ir dabar patenkina apie 30 proc. ES bei Jungtinės Karalystės dujų poreikio.
Problema paprasta: be naujų telkinių Norvegijos naftos ir dujų gavyba po 2030 m. pradėtų mažėti. Todėl Oslas siekia dabartinį eksporto lygį išlaikyti bent iki 2035 metų.
Gegužę Norvegijos vyriausybė jau pasiūlė žvalgyti 70 naujų blokų Šiaurės, Norvegijos ir Barenco jūrose.
T. Aasland taip pat pareiškė, kad Norvegija nebenori būti vadinama Europos „žaliąja baterija“ ir neplanuoja naujų elektros jungčių su žemynine Europa.
Situacija gana iškalbinga: Europa vienu metu nori atsisakyti rusiškų energijos išteklių, mažinti iškastinio kuro vartojimą ir turėti pigią bei patikimą energiją.
Norvegija primena, kad visų trijų tikslų vienu metu pasiekti gali būti sudėtinga.
Lietuvos politikos lyderiai į šį Norvegijos akibrokštą dar nereagavo.
Šaltinis: regjeringen.no, reuters.com
Naujausi
Ministerija rezidentams skyrė 285 tūkst. eurų, žadėdama trumpesnį ekspertizių laukimą
Lietuva pandemijų deklaracijai pritarė, tačiau pasiūlymų jai neteikė
Išskirtinė ekonominė partnerystė su Taivanu: 5,43 mln. eurų investicijų likutis ir sugadinti santykiai su Kinija1
Dešimt dienų po ukrainietiško drono sprogimo Lietuvoje, o atsakymų vis dar nėra6
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje























































































































Komentarai (2)
Išeitis viena, Norvegiją priimti į ES. Tada turės paklusti Briuseliui
Na trumpai tariant Norvegai es pasiulė durnių ieškoti kitur,Norvegai savo gerovės aukot nesiruošia dėl briuselio kalakutų burbuliavymo.