Lietuva pritarė įšaldyto Rusijos turto panaudojimui Ukrainai

Redakcija domėjosi, kokį konkretų įšaldyto Rusijos valstybės turto panaudojimo būdą siūlo Lietuva: konfiskuoti turtą ir perduoti Ukrainai ar taikyti kitą mechanizmą. URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas nurodė, kuriems pasiūlymams Lietuva pritarė: „Lietuva tiek ERA paskolų atveju, tiek svarstant reparacijų paskolos mechanizmą, susijusį su įšaldyto Rusijos turto panaudojimu, pritarė pateiktiems pasiūlymams.“

ERA – Didžiojo septyneto paskolų Ukrainai iniciatyva, pagal kurią paskolos grąžinamos iš įšaldyto Rusijos turto uždirbamų ypatingųjų pajamų. Reparacijų paskolos mechanizmas būtų susietas su pačiu įšaldytu turtu, o Ukraina atsiskaitytų gavusi Rusijos kompensaciją už karo žalą. Taigi ministerija įvardijo Lietuvos palaikytus paskolų mechanizmus, tačiau aiškiai nepasakė, ar Lietuva siūlo ir paties turto konfiskavimą.

Ar Lietuva oficialiai pateikė rašytinį pasiūlymą dėl šio turto panaudojimo Ukrainai, URM neatsakė, nenurodė nei dokumento, nei jo datos ar adresato.

Trečiuoju klausimu prašėme paaiškinti Lietuvos siūlomo sprendimo teisinį pagrindą ir pateikti Lietuvos poziciją pagrindžiantį teisinį vertinimą arba nurodyti, kad ministerija jo neturi. URM aprašė Europos Komisijos pasiūlymo pagrindą – tarptautinę paprotinę teisę ir Tarptautinės teisės komisijos parengtą valstybių atsakomybės straipsnių projektą. Ministerija pabrėžė, kad „Rusija, kaip atsakinga valstybė, privalo visiškai atlyginti žalą, kurią sukėlė jos agresijos karas prieš Ukrainą“. Bendrą teisinį paaiškinimą gavome, tačiau prašyto vertinimo ministerija nepateikė ir nepasakė, ar jį turi.

Dėl to, koks konkretus nepriimtas sprendimas trukdo įgyvendinti Lietuvos siūlomą turto panaudojimo būdą ir kuri institucija turėtų jį priimti, URM nurodė, kad dėl reparacijų paskolos mechanizmo nepavyko susitarti, todėl Lietuva remia naujų sprendimų paiešką. Konkretaus trūkstamo sprendimo ir jį turinčios priimti institucijos neįvardijo.

Svarbiausias klausimas Lietuvos mokesčių mokėtojams: ar Lietuva jau prisiėmė arba sutiko prisiimti finansines garantijas galimiems nuostoliams dėl Rusijos turto panaudojimo padengti ir kokia didžiausia jų suma.

Vietoj patvirtinimo arba paneigimo URM paaiškino:

„Lietuva remia pastangas rasti visiems tinkamą sprendimą dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms ir sutinka, kad Europos Komisijos techniniai ekspertai, konsultuodamiesi su ES valstybių narių atstovais, išnagrinėtų naujus įšaldyto turto panaudojimo Ukrainos labui būdus, užtikrinant, kad rizika tektų visoms ES valstybėms narėms ir kad nė vienai valstybei narei netektų neproporcingai didelė našta.“

Taigi po tokio įtikinamo paaiškinimo galima nusiraminti: jeigu finansinė našta ir tektų mokesčių mokėtojams, ji būtų proporcinga.

Ministerija, aiškindama finansavimo mechanizmus, panašu, pati juose susipainiojo. Su 2024 m. spalį priimtu ERA paskolų paketu ji susiejo ankstesnį pajamų paskirstymą: 90 proc. Europos taikos priemonei ir 10 proc. Ukrainos priemonei.

Tačiau 2024 m. spalio 23 d. ES Tarybos pranešime patvirtinta kita tvarka: nuo 2025 metų antrosios pusės 95 proc. pervedamų pajamų skiriama paskolų Ukrainai grąžinimo mechanizmui, o 5 proc. – Europos taikos priemonei.

Lietuvos vardu ministerija pritaria pasiūlymams, sutinka ieškoti naujų būdų ir rūpinasi proporcingu rizikos pasidalijimu. Mokesčių mokėtojams šiame dideliame darbe, regis, numatytas kuklesnis vaidmuo: išlaikyti valstybę ir netrukdyti jos atstovams klausimais, kiek jų vardu sutinkama rizikuoti.

ekspertai.LIVE

Naujausi

60 mln. eurų gynybai gali likti nepanaudoti ir kitų metų pabaigojeKaras ir taika · 2026-11-04KAM darbuotojų šventės išlaidas derino neįvardinti „atsakingi asmenys“Politika · 2026-10-19Ministerija skaičiuoja, kad 200 NATO karių Šiauliuose Lietuvai kasmet atneša 24,6 mln. eurų ekonominės naudosKaras ir taika · 2026-11-04JAV karių sutikimo ceremonijai ministerija „finansinės dalies“ nenumatoKaras ir taika · 2026-11-04