Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Š. m.
lapkričio 22 d. TV3 žinių laidoje Vytautas Landsbergis paaiškino spalio 31 d.
„provokacijos” prieš Prezidentę Dalią Grybauskaitę esmę: „Svarbiausias įvykis, kuris dabar vyksta, – Lietuvos prezidento rinkimai“. Atrodė, kad tai yra nepavykęs vietinės komandos bandymas gelbėti D.
Grybauskaitę, akivaizdžiai pralaiminčią būsimus Lietuvos Prezidento rinkimus. Tačiau po to, kai lapkričio 20 d.
pagrindinė Lietuvos žiniasklaida sutartinai „pastebėjo” „Izvestijų“ straipsnį apie D. Grybauskaitės disertaciją ir pavadino tai mūsų Prezidentės puolimu, tapo akivaizdu, kad spalio 31 d.
„provokacija“ suinteresuoti ne tik V. Landsbergis ir D.
Grybauskaitė, bet ir Rusija. Neatmestini ir suderinti veiksmai.
Lapkričio 5 d. spaudos konferencijoje paaiškinau paprastą tiesą: Rusijai nereikia nieko ieškoti archyvuose – medžiaga apie valstybių vadovus visada jiems yra „po ranka“.
Todėl šį „Izvestijų“ straipsnį apie D. Grybauskaitės disertaciją, kuria pati Prezidentė didžiuojasi savo biografijoje www.president.lt , vadinti mūsų Prezidentės puolimu – nerimta.
Tai ne puolimas, o bandymas gelbėti ją nuo pralaimėjimo būsimuose Lietuvos Prezidento rinkimuose. Nieko naujo, ką ir patys Lietuvoje išsiaiškinome ir be Rusijos pagalbos, nepasakyta.
„Izvestijos“ naudoja net identišką terminologiją kaip ir mūsų Prezidentė: „1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė mokslinį darbą.
Jai suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.“ Lietuvos Prezidentė ir Maskva nutyli bei nepaaiškina svarbesnių dalykų, pvz.
, kad šią disertaciją D. Grybauskaitė gynė ne „Maskvos visuomenės mokslų akademijoje“, o TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje, į kurią per visą tarybinį Lietuvos laikotarpį Tarybų Sąjungos Komunistų partijos vadovybė įsileido dirbti tik 7 ar 8 asmenis iš Lietuvos.
Neaptarinėsime „kuklių“ netikslumų, pvz. , kad tai buvo ne socialinių mokslų daktaro, o politinės ekonomikos mokslų kandidato disertacija.
Kremliaus portalas www.regnum.ru paskelbė D. Grybauskaitės disertacijos konspektą dar prieš 2009 m.
Lietuvos Prezidento rinkimus, o buvęs aukštas Rusijos prezidento V. Putino administracijos pareigūnas Modestas Kolerovas jį naudojo, sakydamas komplimentus D.
Grybauskaitei, atvirai ją mokydamas, kaip elgtis plėtojant santykius su Rusija: „... dar tarybinės akademinės jaunystės laikais Daliai Grybauskaitei užteko profesionalumo ginti nuo kolūkių privataus pasodybinio žemės ūkio perspektyvas.
Dabar, kai euroatlantinė socialistinė ekonomika tas perspektyvas Lietuvoje sunaikino, o krizė tiktai pasunkino šalies kolonijinę priklausomybę, Grybauskaitei prireiks dar daugiau narsos, kad ji būtų ne vien „karaliaujančia“, tačiau nevaldančia prezidente-ekonomiste, bet ir (labai ilgam laikui) faktiškai vienintele legitimine ir tęstine Lietuvos valdžia“. M.
Kolerovas nepaaiškino, kur, jo supratimu, turėtų išnykti kitos valdžios šakos, tik perspėjo būsimąją prezidentę, kad jai nederėtų kartoti „savižudiško visiškai vegetarinių santykių su rusais kelio, kuris privedė prezidentą Rolandą Paksą prie purvinos apkaltos“. Pasak M.
Kolerovo, Lietuvą valdo „partinė šnipų oligarchija“. Po dešimt metų trukusio „nacionalistų valstybininkų“ valdymo vienintelė Lietuvos išeitis – sveikas konservatyvizmas, laisvas nuo „amerikiečių demagogijos“.
Jei bus einama šiuo keliu, M. Kolerovas piešė šviesią Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių perspektyvą.
Labai pranašiškas M. Kolerovo spėjimas apie būsimą D.
Grybauskaitės vadovavimą Lietuvai. Viskas numatyta – nuo bendros veiklos su konservatoriais, amerikiečių užsipuolimo (ČŽV kalėjimų paieškos pagal rusiškų šaltinių nuorodas, atsisakymas susitikti su JAV Prezidentu B.
Obama Prahoje), karų su neįvardintais oligarchais kariavimas užmirštant politinės ekonomikos pagrindus, kad oligarchija yra ne stambus privatus kapitalas, o jo susiliejimas su valstybės valdžia, iki pat D. Grybauskaitės tapimo „...
(labai ilgam laikui) faktiškai vienintele legitimine ir tęstine Lietuvos valdžia“. Šią absoliučią valdžią karūnuoja tinkamas Generalinis prokuroras ir D.
Grybauskaitės iniciatyva Lietuvoje įvestas prokurorinis teisingumas (nori prokuroras – tiria nusikaltimą, nenori – netiria, net teismui panaikinus jo atsisakymą), naudojamas, pvz. „nepastebint“ milžiniško Snoro banko lėšų pasisavinimo administravimo pretekstu.
Nebekalbėsime apie „smulkmenas“ – 2009 m. ir 2013 m.
Rusijos „pieno karus“. 2013 m.
Lietuvos Respublikos Prezidentė bent atvirai nestojo į Rusijos pusę, ką darė 2009 m. Po pusvalandinio pokalbio su tuometiniu Rusijos Ministru Pirmininku ir Leningrado universiteto bendramoksliu V.
Putinu 2009 m. Baltijos jūros šalių vadovų susitikime Peterburge mūsų Prezidentė santykiuose su Rusija neatliko nė vieno veiksmo!
Neatsako Prezidentė ir į klausimus dėl atominių elektrinių Lietuvos pašonėje statybų toleravimo, nepaaiškina, kodėl nesiderėta dėl dujų kainos sumažinimo. Viskas peradresuojama Briuseliui – kada nors galbūt išspręs.
Tačiau Lietuva savo kainą dėl šio nesikalbėjimo ir tiesioginių valstybės vadovo funkcijų nevykdymo moka kasdien. Vis tik be galo drąsu tokiu būdu vaidinti Lietuvos patriotę.
Jei Maskva norėtų demaskuoti, o ne išgelbėti D. Grybauskaitę, tai tuo dvejojantiems siūlau pažiūrėti filmą „Septyniolika pavasario akimirkų“ apie rusų žvalgą Maksimą Isajevą arba SS štandartenfiurerį Maksą Otto fon Štirlicą.
Atsakykite sau į klausimus, kodėl Maskva, jei ji norėtų sutrukdyti D. Grybauskaitei dar kartą tapti Lietuvos Prezidente, neužduoda jai tikrai nepatogių klausimų?
Pvz. , apie Sausio 13-osios bylą, Algirdo Paleckio ir Alfos grupės vado Michailo Golovatovo gelbėjimą?
Todėl, kad mūsų Prezidentė taip ir nepasako savo nuomonės dėl Rusijoje besislapstančių žudikų gynybinės versijos „savi šaudė savus“. Neįtikinamai „Izvestijos“ D.
Grybauskaitei bando klijuoti „aršios antisovietininkės“ etiketę. „Komsomolskaja pravda“, organizuojanti A.
Paleckio ir M. Golovatovo teletiltus dėl šios versijos diegimo Lietuvos, Rusijos ir tarptautinei visuomenei, atsisakė į juos kviesti, pvz.
, tokį Zigmą Vaišvilą. Š.
m. sausio 12 d.
Seime tai pasiūliau „Komsomolskajos pravdos“ apžvalgininkei. Ji labai susinervino dėl tokio siūlymo.
Net interviu nutraukė. Jei Rusija tikrai norėtų pulti, o ne apsaugoti mūsų Prezidentę, „Izvestijos“, aptarinėjusios D.
Grybauskaitės narystę TSKP, galėjo paklausti mūsų Prezidentės keleto klausimų, į kuriuos ji ir mums, Lietuvos piliečiams, neatsako.
Pavyzdžiui:
-
Kodėl D. Grybauskaitė 1989 m. gruodyje po LKP atsiskyrimo nuo TSKP pasirinko ne A. Brazausko vadovaujamą savarankišką LKP, o M. Burokevičiaus vadovaujamą LKP/TSKP ir joje tęsė karjerą, kaip ir kiti, pagal Sausio 13-osios bylos duomenis, TSKP CK samdomi virš 800 tarnautojų?
-
Kodėl po Kоvo 11-osios D. Grybauskaitė tęsė savo TSKP CK samdomos vienos vadovaujančių Vilniaus aukštosios partinės mokyklos mokslinės sekretorės darbą, net po to, kai šioje įstaigoje įsikūrė M. Burokevičiaus vadovaujamas ir TSRS kariškių saugomas perversmininkų štabas?
-
Kodėl D. Grybauskaitė nevykdė Lietuvos Vyriausybės 1990 m. kovo 11 potvarkio Nr.64p dėl šios mokyklos ir perversmininkų štabo perdavimo Lietuvai?
-
Kodėl 15-ai kolaborantų Sausio 13-osios byloje panaikinti įtarimai, neskelbiamos jų pavardės?
-
Kodėl Lietuvos prokuratūra neieško perversmininko ir buvusio D. Grybauskaitės viršininko ir LKP/TSKP sekretoriaus V. Lazutkos, paskirto TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos rektoriumi vietoje pirmtako S. Šimkaus, bandžiusio vykdyti Lietuvos Vyriausybės 1990 m. kovo 11 potvarkį Nr.64p?
Po tokių viešų Maskvos klausimų būsimuose Lietuvos Prezidento rinkimuose D. Grybauskaitės neišgelbėtų net mūsų Nepriklausomybės simbolis V. Landsbergis. Suprantama, kad dėl Rusijos, ES ir JAV rungtyniavimo dėl įtakos Ukrainai ir dėl Lietuvos pirmininkavimo ES, D. Grybauskaitė atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje. Tačiau nebūkime naivūs ir nemanykime, kad Lietuvos Prezidentė ar Seimo Pirmininkė ką nors lemia šiame pasaulio galingųjų susirėmime. Nesusireikšminkime. Ypač po to, kai nepavyko spalio 31 d. „provokacija“ ir atsiskleidė primityvus mūsų Prezidentės ir jos komandos melas. Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė viešai prisipažino, kad spalio 31 d. ji pagarsino valstybės paslaptį ir kad tuo didžiuojasi. Slapti dokumentai pateikiami ne žodžiu, o tik pasirašytinai ir, visų pirma, vadovui, t. y. Prezidentei. Bet ne pavaldinei. Tai reiškia, kad meluoja ir Prezidentė, viešai teigianti, kad pažymą gavo tariamai lapkričio 4 d. Baudžiamąją atsakomybę užsitraukė ir BNS žurnalistės, aklai pasitikėjusios Prezidente ir p. D. Ulbinaite. Tikėkite ir toliau tokia Lietuvos vadove visi tie, kurie nebijote būti paaukoti dėl „didžiojo“ tikslo, kuriuo suinteresuota ir Rusija. Po D. Ulbinaitės viešo prisipažinimo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui nebeliko manevro laisvės – tik pareikšti įtarimus D. Ulbinaitei ir kreiptis į Generalinį prokurorą, kad šis kreiptųsi į Seimą dėl Prezidentės D. Grybauskaitės , turinčios teisinį imunitetą, apkaltos. Kitų variantų net teoriškai būti negali. Jei yra dar koks į šį valstybės paslapčių viešintojų tarpą patekęs asmuo, tai ir jam pareikštini įtarimai. Ir ši paprasta greitai ištirta byla keliauja į teismą. Nebeliko ką tirti šioje „provokacijoje“. Šie įvykiai mūsų Prezidentę įvarė į neviltį dėl jos dalyvavimo būsimuose Lietuvos Prezidento rinkimuose – spalio 31 d. „provokacija“ ne tik sužlugo, bet ir labai skaudžiai bumerangu smogė atgal. Sužlugo ir D. Grybauskaitės planuotas esminis rinkimų piaras – garbė paskelbti, jog Vilniuje, suprask, ne be jos nuopelnų, Europos Sąjungai pavyks pasirašyti su Ukraina asocijuotos narystės sutartį. Todėl Prezidentės vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Jovitos Neliupšienės viešas pareiškimas apie konfidencialaus Ukrainos ir Lietuvos Prezidentų pokalbio detales – tai ne tik vaikiškumas ir visiška neviltis, bet ir Lietuvos užsienio politikos žlugdymas. Kas rimtai gali kalbėtis su mūsų Prezidente po tokio akibrokšto!?
Ar galima dėl asmeninių ambicijų tokiu būdu aukoti mūsų valstybės autoritetą? Prezidentės gelbėjimo ratai, pvz. , pažymoje galimai minimos lenkų autonomininkų sąsajos su Maskva, yra senai žinomos tiesos. Po 1991 m. dėl pučistų Maskvoje palaikymo ir veikimo prieš Lietuvą mūsų Aukščiausioji Taryba paleido Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybą ir įvedė tiesioginį valdymą. Kolegei signatarei R. Juknevičienei ir A. Kubiliui tai senai žinomas faktas, o ne valstybės paslaptis. Prokurorus, teisėjus, STT ir VSD pareigūnus kviečiu atsitokėti: neleiskite tyčiotis iš Jūsų profesionalumo ir versti Jus veikti ne valstybės interesams, o asmeninėms (gal ir ne tik asmeninėms?) D. Grybauskaitės užgaidoms tenkinti. Jūs turite turėti ne tik profesinę, bet ir pilietinę, žmogišką savigarbą! Kur tokiu keliu vedama Lietuva? M. Kolerovas www.regnum.ru šį kelią nupiešė dar prieš 2009 m. Lietuvos Prezidento rinkimus. Kalbėdamas apie Sausio 13-osios bylos eigą, perspėjau, kad panašus likimas laukia ir Medininkų žudynių bylos. Tai išskirtinės svarbos bylos, tikri mūsų Nepriklausomybės atkūrimo simboliai. Panašu, kad Rygos ominininko K. Michailovo (buvusi pavardė – Nikulinas) byla prokurorų surinktais įkalčiais neblizga. Tačiau tiems, kurie bando šį asmenį vaizduoti kankiniu, priminsiu, kad jis prisipažino Medininkų žudynių išvakarėse drauge su kitais Rygos omonininkais atvyko į Vilniaus OMON-ą. Tyrimas turi nustatyti, kas kokį vaidmenį tą naktį atliko. Jei byla neparuošta, tai prokuroras vien dėl politinio blizgesio neturi teisės bylos atiduoti į teismą. Norėčiau tikėti, kad ši byla atiduota teismui tikrai ją paruošus. Tačiau šiandien ne apie tai kalbėsiu. Dar anksčiau atkreipiau dėmesį, kad K. Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius Medininkų žudynių bylos pretekstu tapo „Karšto komentaro“ laikraščio ir www.komentaras.lt reguliarių proprezidentinių straipsnių rašytoju. Tačiau š. m. lapkričio 21 d. www.komentaras.lt paskelbė šiurkščiai provokacinį interviu su šiuo advokatu „Kuri iš likusių aštuonių Tarybų Sąjungos valstybių įvykdė žudynes Medininkuose, jeigu Rusija pati iš Tarybų Sąjungos jau buvo pasitraukusi?“ Šiuo interviu peržengtos visos padorumo ir pagarbos mūsų valstybei, įsiteisėjusiems teismo sprendimams ribos – advokatas A. Marcinkevičius ne tik veidmainiškai, sukeisdamas priežastis su pasekmėmis, apverčia aukštyn kojomis visą mūsų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo procesą ir pritaiko jį Maskvos perrašomam šių dviejų bylų ir tarptautinio Lietuvos pripažinimo scenarijui, bet ir apsimeta, kad nesupranta, kas 1990-1991 m. vykdė agresiją ir karo nusikaltimus prieš Lietuvos Respubliką. Tokios Tarybų Sąjungos advokatas neprisimena, išvardina Baltarusiją, Ukrainą, Azerbaidžaną, Kazachiją, Uzbekiją, Tadžikiją, Turkmėniją, Kirgiziją ir su neslepiama patyčia skaitytojo klausia: „... kuri iš šitų aštuonių respublikų įvykdė Medininkų žudynes 1991 m. liepos 31 d.?“ Būdamas Medininkų žudynių bylos dalyvio advokatu, jis „nežino“, kad Rygos ir Vilniaus OMON-ai buvo pavaldūs TSRS Vidaus reikalų ministerijai, o TSRS kariškiai, vykdę agresiją Lietuvoje, įskaitant ir Alfos grupę, kuriai vadovavo M. Golovatovas, buvo pavaldūs TSRS Gynybos ministerijai. Neaptarinėsiu išsamiai šio interviu – jį net perskaityti reikia prisiversti. Koktu. Būtinai jį perskaitykite visi. Tokio veidmainiško ir ciniško viešo pritarimo TSRS nusikaltimams Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams, šių nusikaltimų neigimo ir šiurkštaus menkinimo dar nepateikė net Maskva. Tai jau ne advokatiškos veiklos, o atsakomybės už nusikaltimą, kurio požymiai nurodyti LR BK 1702 straipsnyje, klausimas. Viena yra gynybines versijas dėstyti teisme, kita, būnant advokatu viešai neigti TSRS agresiją Lietuvoje 1990-1991 m. A. Paleckio „savi šaudė savus“ buvo bandomasis akmuo, kuriuo tikrintas mūsų visuomenės atsparumas. Lyginant su „Vienybės-Jedinstvo-Jednošč“ lyderio V. Ivanovo nuteisimu, mūsų visuomenė D. Grybauskaitės vadovavimo laikotarpiu tapo pastebimai „tolerantiška“ šiems nusikaltimams. Tad metas sviesti ir antrąjį akmenį į Lietuvą. Akivaizdi A. Paleckio ir M. Golovatovo bendros veiklos su Rusijos URM tąsa. Tuo labiau, kad ir liudytojų mažėja, o istorinę atmintį sėkmingai triname patys. Advokatui A. Marcinkevičiui, Prezidentei D. Grybauskaitei, mūsų Nepriklausomybės simboliui V. Landsbergiui, liudijusiam Sausio 13-osios byloje, karingai eksministrei R. Juknevičienei, atmetusiai savanorių kreipimąsi dėl A. Paleckio veikų, siūlau susipažinti su 1999-08-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų nutartimis, 2008-02-19 Europos žmogaus teisių teismo gautiniu sprendimu Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje, kuriuo konstatuota, kad po 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo Lietuvoje galiojo Lietuvos Respublikos, o ne TSRS įstatymai. Gal tuomet nenorintiems to suprasti bus aiškiau, kad Lietuvoje buvo dislokuota ir mūsų piliečius žudė bei žalojo užsienio valstybės, kurios pavadinimas Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga, kariškiai. Ne Ukrainos ar Uzbekijos kariškiai, advokate. Po šios mano spaudos konferencijos anonso vakar advokatas A. Marcinkevičius www.komentaras.lt straipsniu „Ko išsigando Z. Vaišvila?“ pagąsdino mane baudžiamąja atsakomybe dėl jo kaip advokato veiklos tariamo trukdymo. Nesustabdė advokatas – šiandien kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras kreipiausi į Lietuvos advokatūrą, prašydamas iškelti advokatui A. Marcinkevičiui drausmės bylą, ir LR Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Kviečiu nuo šio klausimo nenusišalinti ir VSD, kurį nuo ikiteisminio tyrimo funkcijų ir galimai nusikalstamų veikų prieš valstybę tyrimo Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva „kilniaširdiškai“ 2010-12-23 atleido buvęs Seimas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, anot advokato A. Marcinkevičiaus, nežino, ką atsakyti į jo paklausimą, su kоkia valstybe Lietuva kariavo 1990-1991 metais?
Belieka tik paskelbti, kad ne tik Sausio 13-ąją „šaudėme savus“, bet ir 1991 m. liepos 31-ąją Medininkų poste „iššaudėme savus“. Gąsdino mane baudžiamąja atsakomybe ir K. Prunskienė už 1991 m. viešą paskelbimą LTV tiesioginiame eteryje apie mūsų Ministrės Pirmininkės bendradarbiavimą su KGB. 2009 m. prieš Prezidento rinkimus „Karštasis komentaras“ kandidatę K. Prunskienę „gelbėjo“ buvusio KGB darbuotojo S. Bliūdžiaus pasakomis, kaip aš jo prisipažinimus šiais klausimais gavau „pririšęs jį miške prie medžio“. Sukurkite ką nors tikroviškesnio, pvz. , Medininkų žudynių klausimu. Tačiau šiems „gynėjams“ prasčiausia yra tai, kad ir kita jų ginamoji Prezidentė D. Grybauskaitė prastai moka meluoti – tai akivaizdžiai patvirtino melas apie spalio 31 d. „provokaciją“. Ruošdamasis šiai spaudos konferencijai, atkreipiau dėmesį į tai, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl A. Paleckio atsakomybės bent už viešą pritarimą TSRS nusikaltimams Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams, šių nusikaltimų 1991 m. sausio 13-ąją neigimą (LR BK 170(2) str. ), prokuratūra pamiršo A. Paleckio bendrininką ir „Komsomolskaja pravda“ teletiltų pašnekovą, Vilniaus televiziją ir TV bokštą šturmavusios Alfos grupės vadą ir Sausio 13-osios bylos įtariamąjį M. Golovatovą. Todėl šiandien kreipiausi į Generalinę prokuratūrą ir dėl Rusijos piliečio M. Golovatovo atsakomybės už viešą šių nusikaltimų neigimą ir pritarimą šiems TSRS nusikaltimams Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams. Lapkričio 25 d. paaiškėjo, kad Prezidentė vengia ne tik pasirašyti dėl žemės ir referendumo barjero sumažinimo referendumo, bet ir atsakyti į šį klausimą – tikrąjį, o ne deklaratyvųjį demokratijos šalyje puoselėjimą „baltomis pirštinaitėmis“. Nors savo kaip signataro 2013-11-19 raštą šiuo klausimu adresavau Prezidentei asmeniškai, atsakymą kaip ir dėl Prezidentės biografijos pasirašė Prezidento kanceliarijos darbuotoja – Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Genė Lukaševičienė, priminusi, kad Prezidento kanceliarija negali savo darbuotojams siūlyti ar versti juos pasirašyti referendumo lapuose. To ir neprašiau – kaip laisvas pilietis kitai laisvai pilietei D. Grybauskaitei pasiūliau tai padaryti savo valia. P. G. Lukaševičienė patvirtino, kad šalies vadovė asmeniškai susipažino su šiuo mano raštu. Taigi, mūsų Prezidentė „ne prie referendumo“. Temstant stabtelėjau V. Kudirkos aikštėje, pabendravau su parašus renkančiais ir pasirašančiais. Nuoširdžiai dėkoju ir lenkiu galvą tiems vyrams ir moterims, šąlantiems, bet renkantiems parašus. Ir tiems, kurie jau ateina ir pasirašo nebeklausinėdami – jie ir jos jau žino, ko atėjo į šią vietą! Šioje vietoje išgirdau ne vieną pasakojimą. Ir apie studentus, sulaukusius sankcijų už pasirašymą ar komentarus internete šia tema. Ponia Prezidente, išeikite bent į Vilniaus gatves iš anksto nepaskelbusi ir pasikalbėkite su mūsų žmonėmis šia tema. Tačiau aš optimistas. Būkime optimistai ir visi, tikintys, kad drauge galime susigrąžinti valstybę. Rygos tragedija parodė, kur veda visuomenę pinigų valdžia. Kodėl esu optimistas?
Todėl, kad sistema mūsų bijo . Vakar mane, vieną atėjusį į Prezidento kanceliariją atsiimti Piliečių parašų rinkimo lapo Nr. 0007796, pasitiko dar labiau sustiprinta apsauga – vietoje kasdien budinčių dviejų vadovybės apsaugos pareigūnų, o lapkričio 19 d. mane pasitikusių trijų, vakar manęs 13 val. jau laukė penki pareigūnai. Kad patekčiau į Prezidento kanceliarijos vestibiulį, teko ne tik peršviesti ano dokumentus, bet ir nusirengus viršutinius rūbus bei iškrausčius visas kišenes keletą kartų praeiti pro antrąjį metalo detektorių. Kaip prieš patenkant į lėktuvą. Įdomu, kokiais argumentais šie jaunuoliai buvo ruošiami šiam mūsų trumpam susitikimui?
Visas šis spektaklis vyko tik tam, kad įveikęs šias „kliūtis“ susitikčiau su vestibiulyje laukusia p. G. Lukaševičiene. Nyku. Bet ir smagu, nes tai patvirtino, kad sistema tikrai bijo! Bijo ne vieno ar kito mūsų, bet bijo mūsų visų! Nes mes jau buriamės. Tad kviečiu visus Lietuvos piliečius, ramiai ir atsakingai tęsti pasirašymą dėl būsimo referendumo, nevėluoti grąžinti lapus. Ir nebijoti nei valdžios, nei jaunųjų konservatorių vado, nei Nepriklausomybės simbolio gąsdinimų. Sąjūdžio metais atsakydavome paprastai: Tik nereikia mūsų gąsdinti! Šis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas perskaitytas 2013-11-26 Spaudos konferencijoje Seime
Komentarai (30)
apeinant bulvių sodinimo tema kituose komentaruose,įdomi bloger informacija,.. iš temos "kas yra kas Lietuvoje".
Visų pirma, tiek sorošistas Kuolys, tiek bolševikas A.Paleckis abu nekenčia Nacionalinės valstybės, abu myli "referenDūmą", kuris įgalins atsikratyti jų nekenčiamos KONSTITUCIJOS, ginančios mūsų klaisves ir teises, nes užteks 1/4 seimo narių parašų ją keisti kada panorėjus. Bet vaišvilai bolševikėlis A.Paleckis kažkodėl nekliūva? Visi, kas bent minimaliai domėjosi t.v. Antifašistiniais judėjimais Baltijos šalyse bei A.Paleckio Socialistinio Liaudies Fronto finansavimo šaltiniais yra girdėję Rusijos senatoriaus Boriso Špygelio vardą. Būdamas vienu galingiausių tos šalies oligarchų ir nekarūnuotu farmacinio verslo karaliumi, B.Špygelis iki 2005 m. buvo ir Rusijos žydų religinių bendruomenių ir bendrijų kongreso prezidentas. O nuo 2007 m. jis buvo išrinktas Pasaulinio rusakalbės žydijos kongreso prezidentu ir stojo į planetarinio masto organizuotos žydijos lyderių gretas. 2010 m. buvo sukurtas tarptautinis antifašistinis judėjimas „Pasaulis be nacizmo“, kurio vienas iš steigėjų yra ir Lietuvos Socialistinis Liaudies Frontas, vadovaujamas liūdnai pagarsėjusio A.Paleckio. Judėjimo „Pasaulis be nacizmo“ Organizaciniam komitetui ir vadovauja Rusijos senatorius Borisas Špygelis, kuris, kaip manoma, ir yra faktinis šios organizacijos savininkas bei pagrindinis sponsorius. Šis Judėjimas Estijos saugumo ataskaitose, skirtingai nuo mūsų VSD rašinėlio apie nieką, yra tiesiai šviesiai įvardinamas, kaip Rusijos instrumentas, nukreiptas veikti prieš Baltijos šalis. Ponas B.Špygelis Rusijos analitikų ir žurnalistų, nagrinėjančių tos šalies elito grupuočių santykių peripetijas jau seniai priskiriamas prie vienos galingiausių - t.v. "žydrojo lobby".novorossia org/obshestvo/724-golubaya-mafiya.html ) Netradiciniai jo pomėgiai, kaip ir jo buvusio žento atveju, besidomintiems nėra itin didelė paslaptis. Bet šiais tolerantiškais laikais tokie reikalai nesudaro jokios kompromato sudėties. Na, mėgsta V.Putino senatorius laisvalaikiu pasantykiauti su dailiais ir brangiai apmokamais vaikinais - tai koks kieno reikalas? Būta čia ko... Tačiau neseniai Runetą perskrodė sensacinga žinia. Kažkas atkasė ir į internetą įkėlė labai įdomų teismo dokumentą, iš kurio tampa aišku, jog žmogus, kurio asmens duomenys yra absoliučiai identiški Antifašystui Nr.1 B.Špygeliui, 1982 m. Maskvoje buvo nuteistas už nepilnamečių berniukų tvirkinimą. Tuo metu ponas B.Špygelis dirbo Proftechninės mokyklos direktoriaus pavaduotoju ir homopedofilijos aukomis tapo bendrabutyje gyvenantys tos mokyklos auklėtiniai. Dokumente aprašomos ne itin gražios mokyklos direktoriaus pavaduotojo asistavimo berniukams aplinkybės. Bet įdomiausia nutiko tuomet, kai šis dokumentas su atitinkamais komentarais pradėjo plisti pagrindinėje Runeto blogofermoje - LiveJournale, kuris nūnai priklauso vienam iš tolerantiškos kilmės Rusijos oligarchų. Vos įsidėjus postą su šia medžiaga LiveJournalo administracija be jokių perspėjimų ir paaiškinimų iškart suspenduodavo blogą. -------------- Taigi, kaip matome, pedofilų valdžioje problematika aktuali ne tik demokratinėje Lietuvoje, bet ir tolimoje nuo demokratinių vertybių Rusijoje. Šiuo postu noriu palaikyti Rusijos blogerius, kurie kovoja už žmogaus teisę žinoti ir skleisti informaciją apie viešą asmenį ir vieną iš Putino režimo šulų. O mums irgi bus pravartu žinoti, kokie veikėjai organizuoja ir vadovauja Baltijos šalių antifašystiniams judėjimams, vykdantiems ardomają antilietuvišką veiklą. Būtų smagu, jeigu ši informacija atsirastu kitų metų VSD ataskaitoje, kurioje mėgstama talpinti visokias laikraščių iškarpas bei nuotraukas...;) P.S. Šiuo atveju gaila, kad mano pagrindinis FB profilis užblokuotas. Sunku bus deramai išplatinti šią vertą visuomenės dėmesio žinią.
Pranešu: Delfyje, kur apie rinkimus, paskelbiau apklausą: Pensininkas 2013-11-30 11:49 IP: 78. 60. 208. 85 Gali susidaryti situacija, kad antrame tūre dėl Prezidento lieka: Z. Vaišvila ir D. Grybauskaitė. Siūlau apklausą – kas už Vaišvilą spaudžia žalią (nykštis į viršų), kas už Grybauskaitę spaudžia raudoną (nykštis žemyn). Rezultatas per mažiau kaip 3 val toks: už Z. Vaišvilą 28, už D. Grybauskaitę 23. IŠVADA: Zigmui būtina kandidatuoti prezidento rinkimuose. Praneškite jam.
kad Zigmas Vaisvila isejo i prieki ir drasiai eina, vesdamas paskui save tuos, kuriems rupi Lietuvos likimas
Andriau, tai šiuo atveju dar buvo "labai daug" stebinčių salėje - kitais atvejais būna tuščia - visi žurnalistai išbėga vos tik sužinoję apie tokias signataro konferencijas. Baimė ir nurodymai "iš aukščiau" gali daug. Keista, kad žurnalistai nesuvokia, kad jie irgi yra tos pačios tautos dalis, kuri niekinama taip pat kaip ir visa tauta - neleidžiant girdėti ir skleisti tiesos žodį, viešininant tik melą ir veidmainystę. Manau, suprantame, kad ir žurnalistų akcija prie STT buvo tik nurodymas "iš aukščiau" - juokingai bandant parodyti, kad šioje valstybėje egzistuoja kokia nors žodžio laisvė. Beje, jei nematėte- kad žurnalistams rinktis buvo įsakymas "iš aukščiau" rodo ir tai, kad šiam susirinkimui įstatymai negalioja - jokio leidimo nereikėjo. Štai ir pasirodo kokioje prezidentės kuriamoje "teisinėje" valstybėje gyvename.
Keistas dalykas, bet Zigmo Vaišvilos pasisakymus lyg susitarę ignoruoja dauguma žurnalistų. Pagal žurnalistų kiekį spaudos konferencijoje tiesiog kyla įtarimas, kad kažkas neleido arba davė komandą nepastebėti šito renginio. taip taip suprantu daug užsakomųjų darbų...
pagaliau kukurbezdalis briuselio profesorius igauna tikra adrenalina
vaisvila lietuvos prezidentas,mes turim viska padaryti kad butu isrinktas prezidentu zigmas vaisvila.turime kaip referendume dalyvauti
Nemačiau ir turbūt jau nematysiu nieko vertesnio būti Lietuvos Prezidentu kaip Z. Vaišvila. Aplinkybės, kuriomis žmogus sugeba kalbėti tiesą ir nuolat atkakliai ją kartoti nebodamas jokių patyčių ir šmeižtų, daugiau nei stebina. Užtenka pažiūrėti šios spaudos konferencijos įrašą (alkas. lt ypač nuo maždaug nuo 30 min. ), kad suprastum, kad Signataras tiesos nekiš "po stalu" (ten, kur dažniausiais slepiasi mūsų "prezidentė")jokiomis aplinkybėmis. Lietuvai būtų didelė garbė turėti tokį Prezidentą.
Pilieiškas, atsakingas, rūpestingas tautos gynėjas- va toks turi būti Prezidentas. Vaišvila tam postui labai tiktų.
Alke jau atsirado konferencijos video įrašas. Ypač kviečiu žiūrėti maždaug nuo 30 min. - nepaprastos svarbos klausimai- atsakymai (bent 2 pirmieji, kuriuos ką tik išklausiau).
Tai ir turėjau mintyje - teisinė bazė tokia, kad kai "reikia" ir kažkam "naudinga", galima daryti kas šauna į galvą. Šitą betvarkę labai gerai iliustruoja ir Z. Vaišvilos pastebėtas prokurorų arba teismų teisingumas - viską galima padaryti taip, kaip kažkam reikia, o ne pagal įstatymą.
16-tam, viskas vyksta ne pagal tai "kokia mintis kam šauna į galvą", o pagal tai kam ko reikia ir kas naudinga. O tauta ir žmonės - kaip sakydavo tarybiniai komisarai "eto raschodnyj material"
Būtent. Todėl nesuprantu, kaip galima tokius dalykus daryti - negi įstatymais nenumatyta jokia referenfumų dubliavimosi prevencija ar kažkas panašaus? Toks jausmas, kad visa Lietuvos teisinė bazė - palaida bala - viskas vyksta pagal tai, kokia mintis kam šauna į galvą.
>15 Tai ne sąmokslo teorija, bet visai tikėtinas scenarijus. Jeigu negali ko nors uždrausti ir sunaikinti tiesiogiai, visada galima pasinaudoti senovės danajų išmintimi ir "padovanoti" Trojos arklį. Tiesą pasakius Gražuliu irgi nepasitikiu.
Labai nustebino paskelbta informacija str. „Seimas po svarstymo pritarė referendumui keisti Konstituciją“, jog „Nutarimo projekte, kurį pateikė Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis, siūloma pateikti referendumui Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tekstą: „Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 200 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę“, „Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 200 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę.“ Neturiu nė mažiausio pasitikėjimo šiuo seimu, kaip ir prezidente, kaip ir kitomis Lietuvą apraizgiusiomis oligarchinėmis struktūromis, todėl pamačius tokias pastangas natūraliai kyla šie klausimai: 1 ) Mes jau renkame (surinkome? ) parašus referendumui. Pasidarysime ir be jūsų, tad ačiū, nereikia. Kaip ir signataras, turiu vilties, jog mums pavyko; 2 ) Piliečių iniciatyva surengtame referendume keliamas klausimas dėl referendumo paskelbimui reikalingo parašų skaičiaus sumažinimo iki 100 000, ne 200 000. Ar nėra kuriama ne tokia pavojinga oligarchams alternatyva? 3 ) Ar tai nėra bandymas apskritai perimti pilietinę iniciatyvą dėl referendumo? O paskui gali kas nors nepavykti, kas nors seime būti perbalsuota, pavadinta „patariamuoju“ ir pan. ir šis referendumas „nuplaukia“? 4 ) Ar tai nėra bandymas sabotuoti piliečių iniciatyva organizuojamą referendumą? Paskelbs, jog šis klausimas bus keliamas prezidento rinkimuose, o piliečių iniciatyva referendumo dėl žemės gal ir „nebereikės“, nes tai „prieštarauja pažadams ES“? 5 ) Piliečių iniciatyva organizuojamas referendumas neturi jokių reikalų su seimu, o juo labiau su „tvarkiečių“ partija – seimas parašų nerinko, jų rinkimo neorganizavo ir pilietinės iniciatyvos neviešino. Kam neaišku, žr. Nr. 1. Jei norit, vadinkit sąmokslo teorijom, bet šį reikalą matau būtent taip. Matant tai, kad daroma su Lietuva, nei seimu, nei prezidente nepasitikiu ir jokių malonių nelaukiu.
Jeigu tiesos ir teisingumo Lietuvoje nebuvumą galima vadinti pesimizmu, tada tai pesimizmas. Betgi tiesos ieškojimą ir nebaimę ją sakyti galima laykyti tik optimizmu - didžiuliu optimizmu, nes dauguma patikėjo, kad joks teisngumas Lietuvoje nebeįmanomas.
Patiko: gražu kai Žmogus kalba tiesiai ir nebijant.
Nesuprantu, kaip galima laikyti save optimistu, kai kilometriniame straipsnyje - vien pesimizmas.
prezidentūros užvestas detektyvas išsirutuliojo į aukščiausio lygio trilerį. Tokį baisų, kad jau išsigando ir prezidentūra, apsistačiusi papildomais apsaugos gorilomis, ir iki šiol buvę aktyvūs daukantynės samdyti komentatoriai. Na, ir drebėkit, bailiai- darosi smagu į tokius žiūrėti :))))))) O Vaišvila- tikras šaunuolis, kad neleidžia valstybės niekšams ramiai gyventi.
25 metai stebiu šį Žmogų ir dar vis negaliu atsistebėti jo tiesumu, principingumu ir nuosekliomis tiesos paieškomis.
ZIGMAI,TU JEGA!
O aš šį žmogų (straipsnio autorių) kažkada tik gerbiau, o dabar ir pasitikiu.
O aš šį žmogų(straipsnio autorių)kažkada gerbiau...
Tiesa ir Sąžinė kaip ginklai – sakyčiau, taikliai įvardinta rankomis neužčiuopiama realybė. Jeigu šios “dimensijos” neegzistuotų, Daukanto aikštė nesuvoktų jų neturinti (karalius visgi nuogas ir tą žino) ir nesivartytų įvairiausiais salto, kaip to nedarytų ir advokatas A. Marcinkevičius (neužtarnauta graži pavardė). Nežinau kiek ponui A. Marcinkevičiui metų, bet pagal prie KK straipsnio įdėtą nuotrauką spėju, kad tiktų man į tėvus, gal į senelius – bet netgi aš atsimenu, jog mūsų tautiečius žudė TSRS kariškiai – mačiau juos ir niekada nepamiršiu. Kita vertus, ūmūs atminties sutrikimai mūsų valstybės valdžios struktūrose (pradedant amneziku profesoriumi, prezidente ir kitais, kurie turėtų ginti Tiesą ir Tėvynę) darosi nemaloniu “šalutiniu poveikiu” operacijos, kuri vadinasi Tiesos ir Sąžinės abortas.
Puiki ir labai reikalinga konferencija - tiems, kurie dar nepasidavė. Galima tik pastebėti, kad šmeižikų fantazijai išsisėmus ir nebeturint ką “prikabinti” Signatrui, pradedamos spekuliacijos Medininkais, kaip signataro minėtame KK straipsnyje. Iš to paties serialo “kas ten bežino kas kaip buvo” – 20 metų praėjo, tiek mankurtų užauginta, gal pavyks? Kokie žmonės yra tie, kurie tai daro? Jiems dar liko kas nors tikro, neparduodamo už pinigus? Ar šioje sistemoje yra kokios cinizmo lubos? Manau, kad prezidentei pastatyta viskas ant kortos, nes metamos pajėgos tiesiog neadekvačios. Ką gi, baimė nedažnai pasižymi adekvatumu.
Zigmas vos neidealiai atitinka a. a. L. Dambrausko įžvalgą "Daug kas susimąsto, ar Kovo 11-osios Aktas nėra visuomenės apgaulės aktas. Manau, kad to akto galėjome išvengti, jeigu būtume suteikę juridinę teisę 1990metų vasario 7d. Aukščiausios Tarybos nutarimui dėl neteisėto Lietuvos įjungimo į TSRS 1940 metų birželio-liepos mėnesiais. Būtų buvęs milžiniškas ekonominis efektas, nes Kovo 11-osios Aktas tapo pasipelnymo ir spekuliacijos aktu. Būtų atkritę vadinamieji signatarai su savo „nuopelnais“ ir privilegijomis .......“ Likimo ironija – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas buvo patikėtas tarybinių laikų išugdyto mentaliteto veikėjams, kurie, neturėdami nė mažiausio supratimo , kas yra demokratija ir piliečių teisės, pereidami iš autoritarinio režimo sampratų prie demokratinių , paprasčiausiai pačią demokratiją suvulgarino, pagal reikalą ir naudą ją sutapatindami su anarchija Visų mūsų nelaimė, kad Kovo 11 -sios Aktą pasirašė ne tie, kurie buvo pasiryžę krauju jį ginti ir gynė, o tarybiniais metais išugdyti, išauklėti, puikiai įsisavinę homo sovieticus visas „proletariato“ diktatūros ekonomines, socialines, demagogines įmantrybes. Socializmo griovėjais tapo tie, kurie daugiausia naudos iš to turėjo ..“
Gėda Grybauskaitei – ji net iš tolo bijo prisileisti Nepriklausomybės akto signatarą. Spėju, kad čia „filosofija“ ta pati kaip liepos 27 –osios „eitynių“ – padiktuota „aukštesnių prezidentės savininkų“ – gąsdinimas galia, perteklinės jėgos demonstravimas. Kai nebeturi argumentų, padaryk taip, kad tavęs bijotų. Tokių parodomųjų spektaklių, kai 5 pareigūnai turi pasitikti ir patikrinti Nepriklausomybės akto signatarą, galima griebtis tik visiškoje panikoje. Primena filmus apie paranojiškus despotus:) Prezidente, ko bijote – juk taip draugiškai dengiate visus, besityčiojančius iš Tautos žudynių – tiek Sausio 13-osios, tiek Medininkų aukų? Kokios čia bėdos dėl vieno Lietuvą mylinčio beginklio žmogaus? Galiu tik įsivaizduoti, kaip bijote visų mūsų. O dėl prezidentės požiūrio į referendumą žinojome ir be paklausimo – didžiausias jos troškimas yra išparduoti Lietuvą ir kuo greičiau, tuo geriau. Ar Tautos pasiklausė? Ne? Tokiu atveju šis reikalas ne jos kompetencijoje.
Siūlau pasiskaityti p. Merkio humoreską apie Šliaužiantį valstybės perversmą. Gelbėkime Raudonąją Dalią, Uspaskichochauzas ir Paulauskochauzas ją nori ...
Akivaizdi prezidentūros agonija. Deja, jokie metalo detektoriai , jokia Grybauskaitės apsauginių armija neturėjo ir neturės jokio ginklo , jokio priešnuodžio Signataro "ginklams"- TIESAI ir SĄŽINEI. Belieka Sistemai nukreipti kalbą kita linkme. Kad ir vakarykščiam "Karštam komentare" apie advokatą Marcinkevičių. Paskaičius tą straipsnį ir komentarus, rodos, artėjam prie to, kad tuoj pasirodys “kompetetinga informacija” apie tai, kaip į Medininkus nuvažiavo Vyriausybės desantas ir visus iššaudė… Kiek dar žemiau galima nusiristi? Nors... gal ir galima- jei reikia verkiant ginti degantį ponios mundurą...