Didelės įmonės ir draudimo bendrovės turėtų atskleisti, kiek jos konkrečioje valstybėje gauna valstybės subsidijų, pelno ir nuo jo sumoka mokesčių. Trečiadienį Europos Parlamentas priėmė tokias įmonių akcininkų aktyvumą skatinančių taisyklių pataisas. Jomis kartu siūloma suteikti akcininkams teisę bent kas trejus metus balsuoti dėl direktorių atlyginimo nustatymo tvarkos.
Europarlamentarai įtraukė nuostatą, kad didelės įmonės, įdarbinančios daugiau nei 250 darbuotojų ir turinčios didesnę nei 40 mln. eurų metinę apyvartą, bei viešojo intereso subjektai (pvz., biržose kotiruojamos bendrovės ar draudimo įmonės) turės reguliariai nurodyti, kiek jos konkrečioje valstybėje gavo pelno ar patyrė nuostolių neatskaičius mokesčių, taip pat kiek jos sumokėjo pelno mokesčio ir kiek gavo viešųjų subsidijų.
Europos Parlamentas taip pat siūlo suteikti galimybę akcininkams bent kas trejus metus spręsti dėl įmonės direktorių atlyginimo nustatymo tvarkos, tačiau palikti teisę valstybėms apsispręsti, ar toks akcininkų sprendimas būtų privalomas, ar tik rekomendacinis. Bendrovė turėtų paaiškinti, kaip direktorių atlyginimų nustatymo tvarka pasitarnauja įmonės ilgalaikiams interesams, taip pat pasiūlyti aiškius fiksuotojo ir kintamojo atlyginimo skyrimo kriterijus, įskaitant premijas ir privilegijas.
Atlyginimas akcijomis neturėtų sudaryti didžiausios kintamosios direktorių atlyginimo dalies, įsitikinę europarlamentarai.
„Tai svarbus žingsnis pirmyn siekiant, kad įmonės ir investuotojai priimtų ilgalaikius sprendimus, o Europos bendrovės būtų valdomos skaidriau, – pažymėjo EP pranešėjas Serdžijus Koferatis (Sergio Cofferati, Socialistai ir demokratai, Italija). – Taisyklių projektas numato svarbius kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu instrumentus, ypač didelių korporacijų pareigą atskleisti, kiek jos konkrečioje valstybėje sumoka mokesčių.
Po „Luxleaks“ ir kitų skandalų nebegalime praleisti šios progos“, – apibendrino pranešėjas.
Taisyklių pataisoms pritarė 556 EP nariai, nepritarė 67, o susilaikė 80. EP suteikė savo derybininkams mandatą suderinti šiuos taisyklių pakeitimus su ES Taryba, todėl atidėjo galutinį balsavimą dėl teisės akto.
Šaltinis: europarl.europa.eu
Naujausi
60 mln. eurų gynybai gali likti nepanaudoti ir kitų metų pabaigoje
Lietuva pritarė įšaldyto Rusijos turto panaudojimui Ukrainai
KAM darbuotojų šventės išlaidas derino neįvardinti „atsakingi asmenys“4
Ministerija skaičiuoja, kad 200 NATO karių Šiauliuose Lietuvai kasmet atneša 24,6 mln. eurų ekonominės naudos1
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje

























































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.