Po 19 dienų Lenkijoje ryškėja milijardinės oro gynybos spragos dėl Lietuvoje sprogusio drono

Kariuomenės Operacinės vadovybės atstovas, pulkininkas leitenantas Jacek Goryszewski patvirtino, kad ataskaita teberengiama pagal nepriklausomos grupės nustatytą grafiką. Iki jos pateikimo ministerijai papildoma informacija nebus teikiama.

Šį prieštaravimą „Rzeczpospolita“ aptarė su Lenkijos gynybos ministerijos Strategijos ir gynybos planavimo departamento vadovu, atsargos generolu Dariusz Łukowski.

Pareigūnas paaiškino, kad Lenkijos radarai neužtikrina ištisinės labai žemai skrendančių objektų stebėsenos visame pasienyje. Todėl dronas galėjo įskristi į šalies oro erdvę ir likti nepastebėtas.

Generolas taip pat pripažino, kad neįmanoma aptikti visų tokių objektų. Pasak jo, šiame pasienio ruože anksčiau nebuvo panašių problemų, todėl didesnis dėmesys buvo skiriamas grėsmėms iš Ukrainos krypties.

Šie paaiškinimai svarbūs, nes parodo, kaip galėjo susidaryti situacija, kai Lietuvos radarai užfiksavo objektą kaimyninės valstybės teritorijoje, o Lenkijos sistemos jo neužregistravo. Vis dėlto tai nėra galutinė tyrimo išvada.

Lenkijos žiniasklaidoje oro gynybos veiksmingumo klausimai keliami jau nuo pirmųjų incidento dienų.

Spalio 19 d. „Rzeczpospolita“ žurnalistas Maciej Miłosz svarstė, ar šalies oro gynybos sistema ir vėl nesuveikė. Jis priminė ankstesnius incidentus, įskaitant daugiau kaip 20 Rusijos dronų įskridimą į Lenkijos oro erdvę 2025 m. rugsėjį.

Šios aplinkybės kelia klausimų dėl milijardinių investicijų į Lenkijos gynybą ir realaus gyventojų saugumo. Modernios radarų sistemos negali užtikrinti absoliučios apsaugos, tačiau visuomenei svarbu žinoti, ar pavojingas karinis objektas galėjo nepastebėtas judėti šalies oro erdve.

Ne mažiau svarbus ir tyrimo operatyvumas. Praėjus beveik trims savaitėms po sprogimo, Lenkijos institucijos vis dar nepateikė galutinio viešo paaiškinimo, ar dronas iš tiesų kirto jų valstybės teritoriją.

Lenkijos kariuomenė spalio 21 d. oficialiai kreipėsi į Ukrainą dėl papildomos informacijos, tačiau Ukrainos atsakymas viešai nepaskelbtas.

Kol kas nėra patvirtinta nei tiksli drono skrydžio trajektorija, nei priežastis, dėl kurios jis atsidūrė Lietuvoje. Taip pat neįrodyta, kad konkrečiai šį objektą Lenkijos radarai praleido dėl techninių spragų.

Tačiau „Rzeczpospolita“ paskelbti pareigūnų paaiškinimai iškelia du esminius klausimus: kodėl Lietuvos radarai galėjo stebėti droną Lenkijos teritorijoje, kai pati Lenkija jo neužfiksavo, ir kodėl šiam prieštaravimui išaiškinti prireikė tiek laiko.

Lenkijos oro gynybos veiksmingumo klausimas jau tapo viešos žiniasklaidos kritikos objektu, o galutinio atsakymo dėl Lietuvoje sprogusio drono vis dar nėra.

Šaltinis: radar.rp.pl, rp.pl, rp.pl, gov.pl

ekspertai.LIVE